Moterys ir raketos
Parodoje eksponuojami ne tik lietuvių, bet ir už sie nio me ni nin kų kū ri niai, to dėl tai pui ki pro ga pa ma ty ti, kaip skir tin gų ša lių ke ra mi kai nau do da mi tą pa čią me džia gą per tei kia ne tik vi siš kai skir tin gas emo ci jas, bet ir kaip dir ba su pa čia me džia ga.
Menininkas iš Lat vi jos Rū dis Pe ter so nas pa ro dai pa tei kė kū ri nį, pa va din tą „Be vil tiš kos mo te rys kos mo se“. Šis au to riaus dar bas su si lau kė itin gau saus žiū ro vų bū rio. Trys ne di de lio aukš čio skulp tū ros, kiek vie na su še šio mis krū ti mis, sa vo tiš kai įka lin tos po sta men tuo se. Šios trys keis tos mo te rų fi gū ros, pa brėž ti na, vi sos be gal vų, be ko jų ir be ran kų, yra skir tin gai de ko ruo tos, to dėl nors jų vi sų for mos vie no dos, skir tin gas skulp tū rų pa vir šiaus ap dir bi mas joms su tei kia in di vi dua lu mo.
Beviltiš ku mas šia me R.Pe ter so no dar be at si sklei džia per mo te rų fi gū rų įka li ni mą ne tik me džia go je – tai ro do ir pa ti kū ri nio idė ja. Vi sos mo te rys yra su kur tos to kios, ko kių no rė jo au to rius, to dėl ir ne tu ri sa vas ties. Kos mo so te ma me ni nin ko dar buo se dar aki vaiz des nė – mo te rų fi gū ros tu ri daug są sa jų su ra ke to mis – štai ko dėl iš pir mo žvilgs nio jos at ro do to kios keis tos.
Nuo baimės iki kos mo so
Agnesos Sunepos iš Lat vi jos kū ri nį vei kiau siai ins pi ra vo ma ty tas fan tas ti nis fil mas. Kū ri ny je „Žvaigž džių dul kės“ me ni nin kė su kū rė ma žy tę gy ven to jų ko lo ni ją, ku rią su da ro su rauk tais vei dais ir keis tais kū nais pa da rė liai. Šio se A.Su ne pos ma žy tė se po rce lia ni nė se skulp tū ro se svar biau sias da ly kas – per teik ti he ro jų cha rak te rius.
Nors porcelianiniai puodeliai gali pasirodyti tradiciniai ir neoriginalūs, ta čiau me ni nin kė Ja na Zgun iš Es ti jos su ge bė jo šiam ge rai ži no mam kas die niam in dui su teik ti ir gi les nę pra smę. Ant bal tų puo du kų sie ne lių me ni nin kė nu ta pė įvai rių vabz džių ir ki to kių gy vių, ku rie jai ke lią bai mę. Taip sim bo liš kai įka li nu si sa vo bai mes kas dien nau do ja muo se in duo se, me ni nin kė nuo lat su to mis bai mė mis su si du ria iš nau jo ir taip – ga lų ga le – nuo jų iš si lais vi na.
Raimondos Štel mo kie nės kū ri nys „Įtaka/Nuoteka“ pa ke ri sa vo for mų va ria ci jo mis – nuo vei dų su kiš kio au sy tė mis, iki švie čian čių geo met ri nių for mų. Šie bal ti kau li nio po rce lia no kū ri niai, su sta ty ti ant ma žy čių juo dų po sta men tų, įgau na ne men ką spal vų konf ron ta ci ją, ku ri tik dar la biau iš ryš ki na šio kau li nio po rce lia no grakš tu mą ir bal tu mą.
Kitokia istorija
Vienas mąs liau sių, o gal la biau siai la vi nan čių pro tą kū ri nių šio je pa ro do je – tai Vy tau to Ste po na vi čiaus „Mo liū gė lis čem pio nas“. Čia – du ma ži kū di kė liai pūs tais žan du kais, ku rie tuoj pat su ke lia ir aso cia ci jų su su mo im ty ni nin kais, su si kau pę žai džia šach ma tais. Ta čiau ir šie šach ma tai kiek pa ki tę – tiek pa ti žai di mo len ta, tiek ir fi gū rė lės, ju dan čios ne lo giš ko mis kryp ti mis.
Vis dėl to svar biau sia dė me sį at kreip ti ne į žai di mą, o į žai dė jus. Vie nas ša cha ma ti nin kas, ran ko se lai kan tis fi gū rė lę, su si kau pęs ir pa si pik ti nęs kaž ką ko men tuo ja ki tam žai dė jui, o ir pa ti šio ko men tuo jan čio žai dė jo fi gū ra pa da ly ta tar si į dvi da lis. Vie na jų – juo da, ki ta – bal ta. Au to rius iš ryš ki na kau li nio po rce lia no, ku ris yra pui ki me džia ga įvai rioms for moms su teik ti, ga li my bes. Ma ža to, pui kiai pa ro do, kaip iš šios me džia gos ga li ma su kur ti įdo mų pa sa ko ji mą. Žai di mas čia tam pa ne tik lo gi nį mąs ty mą la vi nan čiu už siė mi mu, bet ir komp ro mi so at ra di mo ter pe.
Menininkė Li li ja Mo gy lie nė dar be „Jon va ba liai“ pa nau do jo ne ma žai elekt ros lem pu čių, ku rias tar pu sa vy je su jun gė ga ly be lai dų, – taip su kū rė dirb ti nius jon va ba lius. Įdo miau sios šia me kū ri ny je pa čios lem pu tės, ku rios, at ro do, bu vo ap lie tos dar neiš deg tu kau li niu po rce lia nu. Ša lia po rce lia ni nių lem pu čių įkom po nuo tos ir tik ros – taip pat bal tos lem pu tės. Šie švie są sklei džian tys dir bi niai dėl sa vo ne tai syk lin gų for mų, kai kur net įski lu sių ar ap tru pė ju sių, su ku ria keis to chao so įspū dį, ku rį dar la biau su stip ri na ša lia esan čios ma žy tės švie sos lem pu tės, pri jung tos prie di des nių jų.
Visa ši po rce lia ni nė, lai dų gau sa pa si žy min ti ins ta lia ci ja iš tie sų pri me na ma žy čius jon va ba lius, pa to giai įsi tai siu sius me džių la pi jo je.
Unikali galimybė
Šių me tė pa ro da lei džia su si pa žin ti ne tik su kau li nio po rce lia no tech ni nė mis ga li my bė mis, bet ir ke lia klau si mą – kiek to kio se pa ro do se kaip ši, ku rio se iki ati da ry mo vyks ta vos ne ko lek ty vi nės dirb tu vės, me ni nin kai su ge ba iš sau go ti sa vi tą kū ry biš ku mą ir su teik ti kū ri niui gi les nę pra smę? Kaip stip riai me ni nin kai su ge ba kal bė ti ne vien apie for mą, bet ir apie tu ri nį?
Bū tų drą su sa ky ti, kad vi si kū ri niai šio je pa ro do je bu vo itin stip rūs ir sa vi ti. Ta čiau įdo mių idė jų bei san ty kio su ja bū dų tik rai bu vo – ir ne vie nas.
Balto kaip pienas, akinančio bal tu mo, gry no bal tu mo kau li nio po rce lia no kū ri niai ir vi sa ši pa ro da – pa lan ki ter pė kū rė jams iš ban dy ti sa ve to kio se kū ry bi nė se dirb tu vė se, juo lab kad ša lia gar sių ke ra mi kų sa vo jė gas iš ban dė ir jau nie ji me ni nin kai. Tai gi, tai ne tik skir tin gų ša lių (Es ti jos, Lat vi jos ir Lie tu vos), bet ir skir tin gų kar tų me ni nin kų dar bai, su kur ti iš tos pa čios me džia gos, to je pa čio je vie to je ir iš deg ti to se pa čio se kros ny se. Vis kas ta pa tu, ski ria si tik priė ji mo ir pa tei ki mo bū dai.
Naujausi komentarai