Kauno įvairių tautų kultūrų centre veikia žinomo tapytojo, pedagogo Antano Obcarsko tapybos studijos "Antaniniai ob..." narių paroda.

Atrado meną

A.Obcarskas savo studijoje skirtingų specialybių žmones suburia ir tapybos meno moko jau ne vienus metus. Užsiėmimų metu kiekvienas studijos narys atranda savo stilių, turi galimybę ne tik rengti parodas su profesionaliais menininkais Lietuvoje, bet ir dalyvauti įvairiuose pleneruose užsienyje.

Naujausioje parodoje savo kūrinius pristato žinomo menininko tapybos studiją lankantys menininkai: Laimutis Brundza, Kristina Čivilytė, Irma Gūžienė, Vanda Kaminskienė, Raimondas Karčiauskas, Edmundas Kartanas, Daiva Kupstienė, Rūta Levulienė, Jolita Lubienė, Lina Morkūnaitė-Vilkelienė, Ugnius Motiejūnas, Dainora Ramanauskienė, Rita Rimšienė, Gintarė Šiaulienė, Raimonda Tamošiūnaitė ir Aušra Žukauskienė. Įdomu yra tai, kad šią grupę jungia įvairių specialybių žmonės: L.Brundza – fotomenininkas, dirba fotomenininku-reporteriu įvairiose redakcijose, tapybą atradęs būdamas brandaus amžiaus. G.Šiaulienė, baigusi tuometį Stepo Žuko dailės technikumą, dirba visažiste, o tapo laisvalaikiu.

Tapytoja R.Levulienė dirbo nekilnojamojo turto brokere, kol vieną dieną nusprendė mesti darbą, ir šiuo metu jos vienintelė veikla – tapyba. Po nesėkmingo bandymo įstoti į Vilniaus dailės akademiją U.Motiejūnas studijavo civilinės pramonės inžineriją Kauno technologijos universitete, kurį laiką dirbo Londone, vėliau pradėjo tapyti ir liko ištikimas abstrakčios tapybos žanrui.

R.Karčiauskas – viešbučio direktorius, laisvalaikiu savo pomėgius realizuoja tapyboje, į kurią panirusi ir advokatė K.Čivilytė.

Stilių įvairovė

Parodoje eksponuojami kūriniai atskleidžia skirtingas temas, atstovauja skirtingiems stiliams. Grynosios abstrakčios tapybos stilių reprezentuoja V.Kaminskienė, U.Motiejūnas, L.Morkūnaitė-Vilkelienė, ekspresyviosios abstrakcijos stilistika dominuoja R.Levulienės darbuose, grynosios abstrakcijos darbus kuria J.Lubienė, D.Ramanauskienė ir R.Rimšienė, o realistiniu ir tradicinės tapybos stiliumi išsiskiria E.Kartano bei R.Tamošiūnaitės paveikslai.

Tapytojos R.Levulienė, V.Kaminskienė ir L.Morkūnaitė-Vilkelienė turi jau pažįstamą tapybos stilistiką, rengia autorines parodas, aktyviai dalyvauja bendrose profesionalių menininkų parodose, simpoziumuose, pleneruose. V.Kaminskienė parodoje pristato paveikslą "Minties kelionė" (2014 m.): menininkė iš ekspresyvaus kolorito geometrizuotų figūrėlių dėlioja kelionę, kurioje keliautojas praranda laiko ir erdvės ryšį. Darbe dominuoja stiprios emocijos ir nuotaika, pateiktas išsamus pasakojimas, susidedantis iš mozaikinės spalvų paletės.

Po Vilniaus senamiestį savo paveiksle kviečia pasižvalgyti grupės narys tapytojas E.Kartanas. Parodoje menininkas pristato paveikslą "Vakaras senamiesty". Šio menininko kūryboje dominuoja realistinis tapybos stilius. Jis savo paveiksle atskleidžia naktinio Vilniaus senamiesčio grožį, peizažą.

Pagautos vizijos

L.Morkūnaitės-Vilkelienės tapyboje labai svarbi temų įvairovė. Parodoje menininkė pristato paveikslą "Vaisių taurė" (2015). Ji kuria abstrakčiosios tapybos stiliumi, natiurmorte dominuoja ryškus koloritas, primenantis rudenėjančius atspalvius. Tapytoja L.Morkūnaitė-Vilkelienė savo paveiksle žaidžia savotiška rudeninio natiurmorto supoetinta improvizacija. Pilką paveikslo plokštumą užpildo stilizuoti dekoratyviniai elementai. Šio paveikslo pirmame plane yra svarbiau ne tapybinės iliuzijos, o autorės santykis su vaizduojamais daiktais, šiuo atveju, vaisiais.

R.Levulienės darbo "Manitra" (2014) plokštumoje, kaip ir daugumoje menininkės paveikslų, dominuoja raudona spalva, tačiau šį kartą paveikslo turinio meninis naratyvas yra kitoks: juodos spalvos ženklai sukuria skirtingas geometrizuotas formas. Kūrinyje yra svarbi ženklų ir geometrizuotų detalių kalba. Tapytoja išsiskiria savitu, jau susiformavusiu kūrybos stiliumi. Autorės kūrybai nemažai įtakos turi gamta, todėl dažnai sutinkami abstrahuoti peizažai, atskleidžiamas vidinis jausmų pasaulis ir santykis su išoriniu pasauliu. Paveikslas išsiskiria estetiškumu. Paveikslo siužetą menininkė perteikia geometrizuotų abstrakčių formų kalba: formos ir linijos tarpusavyje žaidžia, išlaiko ritmingumą, skamba, kai kur meninę plokštumą papildo dekoruotos detalės.

Panašia stilistika tapo U.Motiejūnas. Parodoje jis pristato Nemajūnų plenero metu sukurtą darbą "Nemajūnai" (2014). Čia dominuoja meninis pasakojimas apie namus: namų fone dominuoja žalsvos, tamsios ir mėlynos spalvų koloritas. Paveikslas įdomus tiek meninio turinio kompozicija, tiek spalviniu ir figūrų koloritu. Paveikslas iš kitų grupės narių darbų išsiskiria žaismingumu grįžtant su aliuzija į vaikystės namų viziją.

L.Brundza parodoje eksponuoja paveikslą "Stygos ir melodija". Menininkas savo paveiksle iš skirtingų spalvų koloritų – mėlynos ir geltonos bei nedidelių geometrizuotų figūrėlių dėlioja meninį naratyvą muzikos tema. Plokštumoje ir spalvinis koloritas, ir figūrėlės skamba tarsi būtų ritmiška muzikos melodija pagal skirtingus geometrizuotų formų ir atspalvių ritmus.

Peizažų spalvos

K.Čivilytė parodoje eksponuoja paveikslą "Trobelė" (2015). Ji, kaip ir kitas grupės narys U.Motiejūnas, kuria urbanistinio peizažo tema, tik šios menininkės tapyboje dominuoja tradicinės lietuviškosios tapybos žanras.

I.Gūžienė eksponuoja paveikslą "Peizažas" (2015). Mėlynos plokštumos fone menininkė kuria abstraktaus peizažo vizualizaciją, kuri artima minimalistinei tapybai. Šis menininkės paveikslas išsiskiria iš visos grupės narių paveikslų savo meditatyvumu. Šiame tapytojos Irmos Gūžienės paveiksle yra svarbi simbolių, ženklų ir metaforų kalba, susidedanti iš skirtingų objektų ir detalių vaizdavimo.

Tapytojų D.Ramanauskienės, R.Rimšienės ir J.Lubienės darbuose dominuoja ekspresyvios ryškiai raudonos spalvos. D.Ramanauskienė paveiksle "Kompozicija" dėlioja meninį pasakojimą iš mozaikinio pagrindo, kuriame dominuoja geometrizuotos formos. Tarpusavyje formos išlaiko ne tik turinį ir formas, bet ir spalvinę ekspresiją. R.Rimšelienė paveiksle "Ugnies lietus" pristato iš dviejų plokštumų susidedantį paveikslą, kuriame dominuoja ryškios spalvos ir šviesesnės spalvos koloritas. Tapytoja J.Lubienė paveiksle "Proveržis" pristato abstraktų paveikslą iš linijinių formų, o akcentą sustiprina juodos spalvos fonas. Visi šių trijų menininkių kūriniai turi panašumų, tačiau savo ekspresyvaus fono ir meninio turinio įvairove papildo vienas kitą.

A.Žukauskienė parodoje pristato paveikslą "Dalelė gamtos". Jame dominuoja švelnios spalvos ir abstraktus grybo motyvas. Švelnių spalvų gama ir estetiškai kuklia menine kompozicija paveikslas išsiskiria iš kitų grupės narių paveikslų.

Išsiskiria D.Kupstienės paveikslas "Į rytus ir vakarus nuo epicentro". Menininkė nutapė rudenišką peizažą iš lapų kompozicijos. Paveiksle nemažai dekoro detalių, jis turi ryšį su grafikos menu. D.Kupstienė paveiksle atskleidžia gilų ryšį su gamta. Čia labai svarbūs spalvų deriniai ir įvairios detalės. Šiame paveiksle svarbus naujas, netikėtas improvizacinis rakursas ir išradinga kompozicija.

G.Šiaulienė parodoje pristato paveikslą "Tyla triukšme" (2015). Paveiksle dominuoja peizažo žanras. Meninis naratyvas piešiamas ryškesnių spalvų linijomis ir geometrizuotomis formomis. Paveiksle tarsi pasakojama tyli istorija, atskleidžiama skirtingose meninės kompozicijos detalėse. Kompozicija yra stiprioji paveikslo pusė. Netradicine stilistika paveikslas išsiskiria iš kitų grupės narių peizažų. Paveiksle daug mistikos, paslapties, kuri atsiskleidžia per geometrizuotų detalių kontekstą. Paveikslo meninį poveikį sustiprina savitas koloritas, pabrėžtinai stilizuotos įvairių formų ir krypčių linijos, dekoratyvinę paveikslo visumą kuriantys meninio naratyvo ritmai.

Siužeto harmonija

R.Karčiauskas parodoje eksponuoja paveikslą "Šiaurės pašvaistė" (2015). Šis menininkas, kaip ir kiti jau minėti grupės nariai, kuria urbanistine tematika, atskleisdamas glaudų ryšį su kosmosu. Paveiksle dominuoja tamsių spalvų paletė. Menininkas savo kūryboje gvildena egzistencinius klausimus. R.Karčiausko paveiksle dominuoja harmoningas paveikslo siužetas. R.Karčiauskas šį paveikslą tapė paveiktas Šiaurės pašvaistės Švedijoje, paskutinio grupės plenero metu.

R.Tamošiūnaitė savo paveiksle kviečia pažvelgti į portreto žanrą. Taip ji savo kūryba papildo temų įvairovę. Pristatomame paveiksle "Portretas" vaizduojamas moters portretas. Paveikslui būdingi lietuviškos tapybos bruožai, meninė kompozicija pasižymi pastelinių spalvų koloritu.

Apžvelgiant parodą svarbu akcentuoti stilių įvairovę. Kiekvienas grupės narys turi jau suformuotą savitą stilių. Grupės nariai aktyviai dalyvauja ne tik studijos veikloje, bet ir meniniame gyvenime, dažnai dalyvauja grupinėse menininkų parodose, kai kurie iš grupės narių yra surengę ne vieną autorinę parodą Kauno ir kitų miestų galerijose, yra dalyvavę įvairiuose pleneruose. Parodoje gausi ne tik stilių, bet ir temų įvairovė: natiurmortų, namų, kelio, peizažo, portreto, ugnies kelio, o abstraktaus peizažo žanras tampa pagrindiniu parodos akcentu.