Blukis, blukvilkis – šiandien šių žodžių reikšmės mažai kam žinomos. O ši senovinė apeiga, atliekama kalėdiniu laikotarpiu, simbolizuojanti vidinį žmogaus apsivalymą, gerokai senesnė už eglutės puošimą.

Blukvilkis – sena lietuviška tradicija, siekianti dar pagonybės laikus. Blukiu vadinamas rąstigalis, trinka ar kelmas, kuris simbolizuoja senuosius metus, senas bėdas, pyktį, nuoskaudas, pavydą, vargus. Visa tai, kas trukdo būti laimingiems. Tai simbolis, į kurį sudedama viskas, ko nenorėtume perkelti į kitus metus. Metų sandūra – laikas, kai vyksta aktyvi kova tarp tamsos ir šviesos. Kalėdinė trinka laikytu savotišku blogio įsikūnijimu, kurią norėta sudeginti, kad gėris ir saulė atgautų laisvę.

Tai vienas įdomiausių lietuviškų papročių, jungiančių mitologinį turinį su kolektyvine apeiga ir tam tikra socialine funkcija. Blukio vilkimas suburdavo bendruomenę linksmam ritualui. Kaimo gyventojai užnerdavo virves ant storos medinės trinkos arba kelmo ir vilkdavo ją per kaimą, užsukdami į kiekvieną kiemą. Kaimo gale iškilmingai sukurdavo laužą ir sudegindavo blukį.

Velkantieji persirengdavo čigonais, mitiniais gyvūnais, nepažįstamais žmonėmis. Sakoma, kad būtinai turėję būti dvylika mitinių būtybių. Tokių ceremonijų dalyviai buvo vadinami blukvilkiais. Blukvilkiai visą laiką dainuodavę, šokdavę, per blukį šokinėdavę, netgi visokių šunybių aplankytų sodybų šeimininkams prikrėsdavę. Tai diena, kai niekas nesivaržydavo ir neslėpdavo jausmų.

Daugybė senųjų baltiškųjų ar lietuviškųjų papročių siejami su laikoma antgamtiška ugnies kilme. Blukio vilkimas ir deginimas minimas dar nuo XII a. Šios apeigos simbolizuoja senojo pasaulio išlydėjimą. Jį reikia sunaikinti, užleisti vietą naujajam. Kai blukis sudeginamas, išlaisvinama gyvybės ugnis, visatai padedama atsinaujinti. Tikėta, kad, sudeginant blukį, sudeginami senieji metai, jų blogybės, tamsa.

Etnologai teigia, kad blukio vilkimo apeiga akivaizdžiai parodo Kalėdų virsmą – seno sunaikinimą ir naujo gimimą. Kai kuriuose šalies regionuose blukio vilkimo paprotys buvo gyvas iki Pirmojo pasaulinio karo.

Kalėdų blukio deginimo šventė pirmą kartą rengiama ir Rumšiškėse, Liaudies buities muziejuje, kuriam talkina šios tradicijos gaivintojas panevėžietis Jonas Sabeckas. Juolab kad, kaip pastebi rengėjai, gruodžio 27-ąją – trečiąją Kalėdų dieną – dar nevalia jokių darbų dirbti, o tinkamiausia – svečiuotis.

Kas? Kalėdų blukio deginimas.
Kur? Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.
Kada? Gruodžio 27 d. 12 val.