Penktadienį Kauno sporto halėje nuskambės premjera – pasaulinio pripažinimo sulaukęs miuziklas "Don Bosko". Veikalo krikščioniška tematika kūrėjai įsitikinę: žmonės jaučia tokių dvasingų scenos veikalų alkį.

Krikščioniška tematika kurti miuziklai yra retenybė mūsų šalyje, tačiau Lietuvoje esama komandos, kuri šia įdėja dalijasi su įvairaus amžiaus auditorijomis: tai režisierius Nerijus Petrokas, prodiuserė Aušra Vyšniauskienė, choreografas Aleksandras Jankauskas, scenografas Sergejus Bocullo, tekstus į lietuvių kalbą verčianti sesuo salezietė Liucija Grybaitė. Jų kūrybos vaisiai – keturi krikščioniški miuziklai. Pirmasis – roko opera "Prisikėlęs", parodyta Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje.

"Mes tada pamatėme, kad iš tikrųjų yra žmonėms labai reikia būtent dvasingos tematikos", – kalbėjo prodiuserė Aušra Vyšniauskienė.

Po tokio pasisekimo įvairios Italijos leidybos bendrovės suteikė autorines teises naujiems miuziklams Lietuvoje statyti.

Naujausias miuziklas " Don Bosko" – pasakojimas apie asmenį, kuris visą gyvenimą paskyrė vaikų rūpinimusi ir jų auklėjimui. Būdamas vaikas Don Bosko susapnavo pranašišką sapną, jis buvo pakviestas apaštalauti išdykusiems vaikams. Tapęs kunigu Jonas Bosko savo darbą pradėjo Turine, lankė kalinius, apleistus vaikus. Tam tikslui įkūrė Saleziečių draugiją, kuri išplito visame pasaulyje ir sėkmingai darbuojasi iki šių dienų.

"XIX a. Italijoje gyvenęs Don Bosko mažiau žinomas Lietuvoje, bet ne pasaulyje. Kunigas, pedagogas, bažnyčios paskelbtas šventuoju. Jo palikta pedagoginė-prevencinė sistema, auklėjimas yra aktualūs ir dabar", – pasakojo sesuo Liucija, primindama: šiemet minimą Don Bosko 200-iejų šimtų metų sukaktį.

Pagrindinius vaidmenis "Don Bosko" miuzikle sukūrė ne tik žinomi operos solistai Liudas Mikalauskas, Egidijus Bavikinas, Kristina Siurbytė, bet ir populiariosios muzikos bei dramos teatro atstovai – Karina Krysko-Skambinė, Doloresa Kazragytė, Liubomiras Laucevičius ir Artūras Sužiedėlis.

Užsispyrimas, nuoširdumas, begalinis noras įžvelgti vien gėrį, puikiai atspindi jo asmenybę, kurią įkūnys Egidijus Bavikinas. Tai nebus eilinė istorija apie kunigą, tai dvasinio tobulėjimo istorija. "Tai apie asmens istoriją, kūrybines kančias, atradimus, ugdymą, meilę", – teigė sesė Liucija.

"Miuziklo autoriai (Archille'as Oliva, Alessandro Aliscioni – aut.past.) kiekvieną muzikinį numerį rašė vis kitu muzikiniu stiliumi. Yra ir repo, ir jazzo, yra roko – muzikinių stilių gama labai įvairi. Choreografiniai elementai, cirko elementai", – apie pastatymą paskojo režisierius N.Petrokas.

Paklaustas, kaip buvo atrenkami miuziklo atlikėjai, režisierius pastebėjo: buvę svarbu rasti tokius žmones, kurie būtų panašios vidinės patirties kaip ir veikėjai.

"Mūsų pasirinkimas buvo toks todėl, kad dėl savo vidinės patirties jie galėtų įkūnyti personažą ir perteikti jo emocijas", – jam antrino sesuo Liucija.