- Virginija Skučaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Pagerbė: įsiamžinta prie A.Stulginskio paminklinio akmens.
-
Pradžia: Duonos žygio dalyviai pirmiausiai stabtelėjo prie Š.Agotos koplytėlės Jokūbave.
-
Startas: D.Gaučiaus padovanota iškilusi ir pasirengusi gulti ant ližės duonos tešla.
-
Startas: D.Gaučiaus padovanota iškilusi ir pasirengusi gulti ant ližės duonos tešla.
-
Kepėjėlė: Lina vos spėjo kepti čirvinius blynus.
-
Smalsuoliai: gandrai atidžiai stebėjo žygio finalą nuo tvenkinio kranto.
-
Palydovas: kelionei į namus – duonos kepalėlis.
-
Vakaronė: I.Papečkytės dainos vakarėjant sklido ir prie laužo.
-
Dublis: iškepusi duonelė viliojo ne tik išvaizda, bet ir kvapu.
-
Vakaronė: I.Papečkytės dainos vakarėjant sklido ir prie laužo.
-
Smalsuoliai: Kretingos muziejaus laiptus nutūpė žygio dalyviai.
-
Vinetu: viešėjo indėnų kaimelyje.
-
Sumanūs: žygio dalyvius sodyboje pasitiko iš rankų sunerti vartai.
-
Dovana: pranciškonų vienuolis brolis Bernardas priima duonos kepaliuką iš D.Kunčienės rankų.
-
Smalsuoliai: gandrai atidžiai stebėjo žygio finalą nuo tvenkinio kranto.
Žolinčių akademijos vadovė ir sveikos gyvensenos propaguotoja, buvusi kaunietė Danutė Kunčienė liko ištikima savo veiklai ir gimtajame pajūryje. Čia jos iniciatyva kasmet organizuojami Duonos žygiai praplečia žinias apie tradicinį Duonos kelią, apie savo krašto istoriją ir kultūrą.
Prasidėjo nuo duonos ir žarijų
"Ką veikiu ankstų rytą? Ogi ką tik išlipau iš šnarančios bangomis Baltijos jūros. Turiu čia ne vieną pasekėją – kad ir kur gyvenčiau, visur skleidžiu sveikos gyvensenos idėją. Tiesą sakant, pajūrio gyventojų nė nereikėjo labai kviesti – kažkaip savaime Jokūbave, Kretingos rajone, susibūrėme į klubą "Atrandu save". Jo nariai mane laiko to klubo krikštamote.
O Duonos žygiai, apie kuriuos klausiate, prasidėjo nuo to, kad kartą nuvažiavau su bendraminčiais dviračiais prie jūros palydėti saulės. Lauždami po gabalėlį duonos iš atsivežto kepalėlio ir žvelgdami į smėlio duobutėje sukurto laužo žarijas, pajutome didelę sielų ir minčių bendrystę. Tada ir nutarėme dėl duonos suburti žmones į klubą, rengti Duonos žygius dviračiais, aplankant istorijos, kultūros paminklus, nusilenkiant duoną auginančioms ir ją kepančioms rankoms. Nusprendėme tokius žygius vainikuoti duonelės kepimu", – aiškino telefonu Danutė.
Startas: D.Gaučiaus padovanota iškilusi ir pasirengusi gulti ant ližės duonos tešla.
13-as žygis su šeimomis
D.Kunčienė su bendraminčiais neseniai grįžo iš jau 13-ojo Duonos žygio, kuriame dalyvavo ir šeimos su vaikais.
Nutarėme dėl duonos suburti žmones į klubą, rengti Duonos žygius dviračiais, aplankant istorijos, kultūros paminklus.
"Žygį pradėjome Jokūbave, susitikę prie 1918 m. Vasario 16-osios signataro, antrojo tarpukario Lietuvos prezidento Aleksandro Stulginskio paminklinio akmens jo dvare – čia jis įkūrė ūkį, kai 1927 m. pasitraukė iš politinio gyvenimo. Daugiau apie šį prezidentą sužinojome Jokūbavo A.Stulginskio pagrindinės mokyklos muziejuje, kuris surengė mums ekskursiją po A.Stulginskio parką ir buvusią sodybvietę. O ir pačioje mokykloje apžiūrėjome prezidento politinei veiklai, jo gyvenimui skirtą ekspoziciją", – pasakojo Danutė.
Dublis: iškepusi duonelė viliojo ne tik išvaizda, bet ir kvapu.
Rekordinis žolynų takelis
Duonos žygio dviračiais dalyviai iš Jokūbavo pasuko į Kretingą, kur šio miesto bažnyčios šventoriuje stabtelėjo prie vienuolio pranciškono liaudies gydytojo, žolinčiaus Jurgio Pabrėžos paminklo.
"Taip, taip – šį vienuolį pranciškoną žolinčiumi pirmas pavadino pats žemaičių vyskupas Motiejus Valančius, – aiškino Danutė. – Aplankėme J.Pabrėžos kapą senosiose Kretingos kapinėse, apžiūrėjome virš jo iškilusią koplytėlę, pasimeldėme, dėkodami pirmajam Lietuvos augalijos tyrinėtojui už jo paliktus mums turtus – žolynų ir gydomųjų galių pažinimą.
Pabuvojome ir bažnyčios bokšte, kur įkurdintas mūsų, žolinčių, iš žolynų nupintas ir tebepinamas ilgiausias Lietuvos žolynų takelis. Dabar jis jau gal pusšimčio metrų ilgio. Kiekvieną kartą lankydamiesi čia, prijungiame po pusmetrį atsivežto naujo žolynų takelio. Šitame bokšte kvepia Lietuvos laukų augmenija. Tai pastebi visi jo lankytojai."
Dovana: pranciškonų vienuolis brolis Bernardas priima duonos kepaliuką iš D.Kunčienės rankų.
Muziejus žygio dalyvių akimis
2019 m. paskelbti Žemaitijos metais, todėl Duonos žygio dalyviai pasuko į Kretingos muziejų. Jis įsikūręs Kretingos dvaro rūmuose, kurių paskutinis savininkas buvo grafas Aleksandras Tiškevičius. Klubo nariai tame muziejuje pamatė ir išgirdo daug įdomaus, naudingo apie duonos auginimą prieš daugybę metų, matė padargus, įrankius, buities rakandus, naudotus duonos kelyje nuo lauko iki stalo.
Čia susipažino ir su dvarų kultūra, aplankė įspūdingiausią Lietuvoje žiemos sodą, kuriame dar Tiškevičių laikais buvo galima paskanauti jame užaugintų persikų. Anuomet šis dvaro Žiemos sodas buvo sudėtinė rūmų interjero dalis ir jungėsi su reprezentacinėmis salėmis ir grafų apartamentais. Tai buvo didžiausia tarp to meto Europos privačių valdų oranžerija. Deja, 1940 m. čia įsikūrę raudonarmiečiai Žiemos sodą visiškai sunaikino. Tik 1987 m. pradėta jį atnaujinti.
Sumanūs: žygio dalyvius sodyboje pasitiko iš rankų sunerti vartai.
Pagerbė Chodkevičius
"Palikę Žiemos sodą, nuvažiavome nusilenkti Chodevičiams – Kretingos įkūrėjams. Juk garsusis karvedys Jonas Karolis Chodkevičius, pačioje XVII a. pradžioje tapęs Žemaitijos seniūnu, pasirinko gyventi Kretingoje – iš tėvo paveldėtoje žemėje, kurioje jis įkūrė mokyklą, pastatė pranciškonų vienuolyną ir bažnyčią. Beje, pastarosios rūsiuose matėme J.K.Chodkevičiaus artimųjų palaikų sarkofagus, o kur paties etmono palaikai – tiksliai nežinoma.
Čia sužinojome, kad apie 1704 m. švedams užėmus Kretingą, vienuoliai išvežė iš vienuolyno brangiausią turtą, tačiau švedų kariauna tuo nepatikėjo – reikalavo išduoti brangenybių slėptuvę. Vienuoliams atsisakius tai padaryti, švedai užmūrijo juos gyvus kartu su keliais miestelėnais laidojimo kriptoje, po bažnyčia. Minėtus įvykius liudija bažnyčios dešiniosios navos gale eksponuojamos senosios vienuolyno durys, kuriose matosi švedų kareivių kirvių žymės", – pasakojo D.Kunčienė.
Pietūs pas... indėnus
Išėjusius iš bažnyčios žygio dalyvius pasitiko vienuolis brolis Bernardas. Jis palaimino Duonos žygio dalyvių atsivežtą duoną, palinkėjo gražaus kelio ir paprašė skleisti bendrystės idėją po visą Lietuvą.
Kepėjėlė: Lina vos spėjo kepti čirvinius blynus.
"Užsukome į vaizdingame Danės upės slėnyje, šalia Klaipėdos, įsikūrusį Šiaurės Amerikos indėnų kaimą Vinetu – gyvą indėnų istorijos muziejų, aktyvaus ir harmoningo laisvalaikio parką. Ten to pramogų parko šeimininkas Mindaugas pavaišino mus barščių ir kopūstų sriubomis, o mes – duona. Po pietų dviračiais numynėme į Andulių piliakalnį", – pasakojo Danutė.
Sutiktuvių apeigos
Duonos žygio dalyviai Kretingos rajono Ėgliškių kaime aplankė Andulių Ėgliškių piliakalnį, kuris dar vadinamas Švedkalniu. Jis iškilęs Dangės ir Šaltupio santakoje. Dideliame akmenyje įrašyta, kad čia 1253–1263 m. stovėjo Kretingos pilis. Pasakojama, kad į vakarus nuo piliakalnio buvo pagonių šventykla. Toje vietoje net iki pat Antrojo pasaulinio karo stovėjo apeiginis akmuo, vadinamas Apierų akmeniu. Pasistiprinę duona, žygeiviai leidosi į paskutinį kelionės tašką – Danutės gimtąjį Katkų kaimą.
"Mūsų, stabtelėjusių prie mano sodybos siūravusiame avižų lauke, laukė pulkelis bendruomenės narių. Jie buvo supynę mums rankų vartus. Praėję pro vartus, nusiplovėme rankas vandeniu iš ąsočio ir, nusišluostę jas rankšluosčiu linų, įžengėme į kiemą. Čia buvome pasitikti duonine – juodos duonos sriuba ir jau įkaitusia krosnimi duonai kepti. Beje, ji sumūryta kieme – mano troboje nėra elektros. Kai čionai atvažiuoju, gyvenu natūraliose kaimo sąlygose – jokių šiuolaikinių modernybių. Net ir arbatą rytais verdu lauke. Šioje sodyboje veikia žolinčių edukacijos klubas", – nukrypo nuo pasakojimo apie Duonos žygio finalą Danutė.
Kepė lauko krosnyje
Po žygio dalyvių sutikimo apeigų dulkini dviratininkai paniro į sodybos tvenkinį, iš kurio grįžo ajerais nešini. Pastarųjų ir klevo lapais buvo nuklota krosnin šauti paruošta didelė medinė ližė, ant kurios sugulė suformuoti duonos kepaliukai su įspaustomis rugių varpomis.
Vakaronė: I.Papečkytės dainos vakarėjant sklido ir prie laužo.
Duonos tešlos medinėse talpose parūpino nuoširdus klubo "Atrandu save" rėmėjas Darius Gaučius, vadovaujantis bendrovei "Kartenos naminė duona". Ši bendrovė parūpino ir tešlos čirviniams blynams – alkaniems žygio dalyviams juk būtų sunku sulaukti, kol iškeps duona. Tad netrukus sodyboje pakvipo kepamais čirviniais blynais, kurie ypač patiko vaikams. Mat šį skanumyną jie galėjo laikyti rankose, vilgyti obuolienėje, meduje ir tuo pačiu mėgautis laisve – lakstyti su blynais rankose po sodybą ir pievas.
Pabaigtuvės su gandrais
Nuo tvenkinio pakrantės duona kvepiantį žygio finalą atidžiai stebėjo keturi gandrai: du suaugėliai ir jų vaikai. "Kai pavasarį meistras čia man statė stogastulpį, atskridęs gandras ilgai jį apžiūrinėjo – tyrinėjo, ar galėtų čia įsikurti. Mat stogastulpis dar buvo ir be stogo, ir be žemaitiškos saulutės… Tačiau meistras aplenkė gandrą – skubiai užbaigė savo darbus, o gandras įsikūrė netoliese", – paaiškino gandrų pasirodymą prie sodybos Danutė.
Žygio pabaigtuvėse netrūko liaudies ir Vytauto Kernagio dainų – jas visi iš širdies traukė su Ilona Papečkyte. Į pabaigtuvių šventę atvyko ir kunigas – jis pašventino Danutės gimtoje sodyboje iškilusį stogastulpį su Rūpintojėliu.
"Šį stogastulpį paskyriau savo mirusiems tėvams ir kaimo gyventojams atminti. Todėl jo pašventinimo ceremonijoje dalyvavo ir vietos gyventojų. Po šios ceremonijos visi ragavome iškeptos duonelės – ji buvo valgoma su medumi, dovanotu ožkos sūriu. Gėrėme kieme išvirtą siauralapio gauromečio iš mano laukų arbatą, dalijomės žygio įspūdžiais. Klausiate, kaip žmones į tokius žygius surenku? Labai paprastai – juk feisbuke turiu penkis tūkstančius sekėjų", – pasidžiaugė Danutė, drauge su farmakognostu, žolininku ir vaistininku Virgilijumi Skirkevičiumi visų lauksianti Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse per Žolinę.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Legenda apie Pilėnus: kitoks požiūris į didvyriškumą10
Kauno teatro mylėtojai netrukus išvys intriguojančio menininkų Nauberto Jasinsko ir Mato Dirginčiaus kūrinio „Pilėnai*“ premjerą. Projekto pavadinimą pažymėdami žvaigždute autoriai pabrėžia: tai – ne opera, o performansas...
-
Kaune – baikerių fiesta po atviru dangumi: pramogos, muzika ir simpatiškiausio rinkimai31
Tradiciškai pirmąjį gegužės šeštadienį Lietuvos kelius, miestus ir miestelius užplūsta motociklininkai – šią dieną, jau 33 metus iš eilės, jie mini oficialų motociklininkų sezono atidarymą. Kaunas – n...
-
Anšlaginio susidomėjimo šiemet sulaukia „Gintarinė pora“6
Kaip jau buvo skelbta „Kauno dienoje“, artėjantį savaitgalį, gegužės 4-5 dienomis „Žalgirio“ arenoje vyks 58-osios tarptautinės sportinių šokių varžybos „Gintarinė pora“. Tradiciškai varžybų inicia...
-
R. Požerskio atsakas triukšmo menui
Lietuvos fotomeno grandas, VDU profesorius Romualdas Požerskis meta iššūkį desocializuoto, dehumanizuoto meno kūrėjams ir savigarbą prarandančiai politikai. ...
-
„Gintarinė pora“ kviečia į varžybas ir koncertą4
58-ųjų tarptautinių sportinių šokių varžybų „Gintarinė pora“ organizatorių žinutė, kad finalinės varžybos ir Motinos dienai skiriamas šventinis koncertas dėl bendro projekto su Kauno miesto savivaldybe bus nemokamas, sul...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone balandžio 29–gegužės 5 d.
Balandžio 29 d. Prie Lapių laisvalaikio salės: 18.30 val. – Tarptautinės šokio dienos akcija, šiemet kviečianti jungtis ir šokti disko šokį. Ežerėlio miesto aikštė: 19 val. – Ąžuoliuko sodinimo akci...
-
Teatras KITAS KAMPAS surengs paskutinį šio sezono improvizacijos šou Kaune1
Vienintelis profesionalus improvizacijos teatras Lietuvoje KITAS KAMPAS uždaro jubiliejinį penkioliktą sezoną. Gegužės 9 d. Kauno „Girstutyje“ improvizacijos meistrai surengs paskutinį šio sezono azartišką ir nenuspėjamą &sc...
-
„Kaunas Jazz“: „Vikonda grupė“ išdalino apdovanojimus5
Šis savaitgalis sutraukė visus džiazo, gyvo garso, šokio, autentiškų garsų mėgėjus į laikinąją sostinę. Visas miestas prisipildė muzikos, o net trijose Kauno centro vietose vyko ir „Vikonda grupės“ palaikomi muzikan...
-
Muziejus atsivėrė tiems, kas regi širdimi2
Žmogui su negalia kelionė į muziejų kelia nemažai iššūkių. Kaip savarankiškai aplankyti ekspoziciją, jei negali matyti eksponatų ar fiziškai patekti į parodos salę? Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės ...
-
Muzikos gurmanus „Vikonda grupė“ rytoj kviečia į „Džiazo gatvę“5
Jau 34-tą pavasarį Kaunas tapo Lietuvos džiazo sostine – muzikos gurmanus čia vėl subūrė tarptautinio „Kaunas Jazz“ festivalio renginiai. „Programoje – aukščiausio meninio, profesinio lygio Lietuvos džiazo kūrėja...