Menininko ieškojimai

Šiauliuose gimęs menininkas nuo 2003-iųjų įsiliejo į Kauno menininkų bendruomenę. Dalyvavęs ne vienoje grupinėje parodoje, neseniai E.Kartanas dalyvavo "Girstučio" kultūros rūmuose vykusioje kasmetėje dailės parodoje "Atgimimas". Paroda "Perspektyva" – pirmoji tapytojo personalinė paroda.

Tapyba ir piešimo menu nuo pat jaunumės domėjęsis menininkas kurti pradėjo nuo artimų žmonių portretų, gamtos peizažų, pamažu jam tapo artimos ir marinistikos temos. Daug domėjosi rusų dailininkų kūryba. Po kurio laiko E.Kartano gyvenime įvyko savotiškas posūkis ir atsirado nauja galimybė daugiau susipažinti su abstraktaus ir tapybos meno subtilybėmis – autorius pradėjo lankyti žinomo tapytojo abstrakcionisto Antano Obcarsko suaugusiųjų tapybos studiją.

Būdamas vienas iš aktyvių A.Obcarsko tapybos studijos narių, E.Kartanas pasirinko abstrakčios tapybos kelią. Įvairius mąstymo vingius ir mintis menininkas išreiškia per potėpius, spalvą ir liniją.

Studijuojant ekspresyvias plokštumas, skirtingų spalvų koloritą, laužytas linijas ir ritmingas formas galima įžvelgti autoriaus pastangas universalizuoti, apibendrinti požiūrį į aplinką ir pasaulį, filosofuoti.

Užšifruotos prasmės

Žvelgti į autoriaus paveikslus filosofiniu ir egzistenciniu aspektu dar labiau paskatina netradiciniai abstrakčių paveikslų pavadinimai. Kiekvienas jų sietinas su tam tikru įvykiu kūrėjo gyvenime, su tam tikru simboliu ar meditacine abstrakčia būsena, kuri ilgainiui nugula jo ryškios koloristikos, skirtingų formų abstrakčiose drobėse.

Dažnai abstrakčiosios tapybos žanro drobėse esame įpratę matyti tradicinius motyvus – abstraktų peizažą ar natiurmortą, o šio menininko drobėse vizualios išraiškos sprendimams dažniau yra pasirenkama tam tikra simbolika, ženklas ar motyvas, kurio reikšmę ar meninio naratyvo esmę galima suprasti iš netradicinio pavadinimo. Kitaip tariant, šio autoriaus semantinę paveikslų esmę atskleidžia pavadinimas.

"Esminis lūžis", "Kartu", "Lydekos miško upėje", "Pasaulio užgimimas", "Fata morgana", "Rubikonas", "Lagūna", "Saulės zuikutis", "Transliacija", "Valentino širdelė", "O už lango lietus", "Taškas" – kiekviename šių darbų kuriama skirtingo įvykio ar tam tikro užkoduoto simbolio istorija – tai tarsi meninis pasakojimas, sudarytas iš skirtingų detalių.

Pasakojimo slinktys

Parodoje pristatomi tapytojo E.Kartano paveikslai atskleidžia skirtingas temas ir perteikia skirtingų įvykių ir simbolių, ženklų įvairovę. Jo ekspresyvioje abstrakcijoje dominuoja stipri emocija ir nuotaika, išsamų meninį pasakojimą stiprina ryški koloristika.

Menininko paveiksluose vyrauja raudona, mėlyna, geltona, žalia ir kitos ekspresyviam koloritui būdingos spalvos. Šioje parodoje ir pavieniuose paveiksluose nerasime vientiso meninio pasakojimo – kiekvienas paveikslas stebina vis kitu pasakojimu, vis kitomis slinktimis, kurios aktualizuoja arba spalvinę įvairovę, arba susitelkia ties tapybiniu formos, simbolio akcentu.

Nors dažnai abstrakčiojoje tapyboje esame įpratę prie natiurmorto ar peizažo žanro, šio menininko kūriniuose šių žanrų ar abstrakčių jų transformacijų nerasime. Kiekvienas paveikslas turi savo sukūrimo istoriją, jie tarsi autoriaus atsiminimų atspindžiai, sietini su įvairiomis vaikystės patirtimis ir skirtingais amžiaus tarpsnių įvykiais, pažymėtais visuotinumo ženklu.

Tarp vakar ir rytoj

Autorius jau turi susiformavusį savitą ir harmoningą tapybos stilių. Dailininko paveiksluose išlieka svarbi stilistinė ir koloristinė įvairovė. Labai svarbus akcentas E.Kartano kūriniuose yra geometrizuotų ir abstrakčių formų kalba, geometrizuotų linijų ritmingumas. Menininkas per skirtingų atspalvių koloritą ir ženklus, simbolius, nepastebimai atsirandandančius dideliuose ryškių spalvų formose, atskleidžia vidinį požiūrį į pasaulį, aplinką, pateikia giluminį jo matymą ir vertinimą.

"Kūriniuose ieškau ir noriu parodyti perspektyvą, kuri nebūtinai nuvesta per liniją, bet gali būti vaizduojama per toną ar spalvos pakeitimą, – prisipažįsta pats tapytojas. – Ruošdamasis parodai tapiau ir stebėjau save, galvojau, ką aš noriu pasakyti pasauliui. Ddžiaugiuosi, kad mano atėjimas į meno pasaulį taip pat kviečia ir kitus žmones – mano vaikus, draugus. Taip atsiranda kita perspektyva, o aplinka priarteja prie meno pasaulio."

Anot E.Kartano, perspektyva turi ir kitą reikšmę. "Tai ateities planavimas, matymas, praeities perspektyva, kai gali palyginti, kur buvau, kas esu ir kur einu, – sako jis. – Visa tai kilo is vidaus ir bajero, kur reikėjo perlipti per save, pradėti daryti tai, ką nori tavo vidus, o ne vien tai, ko reikia."

Kiekvieno E.Kartano paveikslo meniniame pasakojime yra svarbi sustabdyta akimirka, liudijanti praeities ir ateities įvykių sandūrą, jos matymą ir vertinimą, tačiau į kiekvieną įvykį menininkas žiūri per perspektyvos prizmę.