Asmeninis dienoraštis

Trečią kartą į Kauną sugrįžtančio "Istorijų festivalio" tema – namai. Juk būtent jie abiejų karantinų metu tapo viso vykstančio gyvenimo centrais. Čia mes dirbome, sportavome, apsipirkdavome, pramogavome, virtualiai bendravome su draugais ir artimaisiais. Ilgus rudens vakarus leisdami prie televizoriaus ar knygos, svajojome, kad vieną dieną visą tai pasibaigs ir vėl galėsime grįžti į įprastą gyvenimą. Būtent apie tai pasakoja teatralizuotas E.Kvoščiausko karantino dienoraštis.

Pasakojimo pasirodymo (angl. story telling) forma aktorius kvies žiūrovus prisiminti šį nelengvą laikotarpį, drauge pasijuokti ir pamąstyti, ko karantinas mus išmokė. Teatrališko pasakojimo metu E.Kvoščiauskas prisimins ne tik asmenines patirtis, bet ir palies kultūrines, socialines temas, to meto aktualijas.

"Savo pasakojimu žiūrovus mintimis nukelsiu į tą visiems sunkų laikotarpį. Tikėkimės, kad tai jau praeityje likusi istorija, kuri nebepasikartos. Visų mūsų karantino istorijos yra skirtingos, bet kartu ir panašios. Aš pats atstovauju žmonėms, kurie šiuo laikotarpiu liko visiškai be darbo ir pajamų. Teatro aktoriams dirbti nebuvo jokių galimybių, nebent savo veiklą perkelti į internetą ir bandyti taip užsidirbti. Tačiau man tokia idėja buvo visiškai nepatraukli, – prisiminė menininkas. – Tad užsidaręs sėdėjau namuose ir siurbiau į save viską, ką tik buvo galima: televiziją, knygas, "YouTube" vaizdo įrašus, "Netflix" filmus ir serialus. Net ir kelių mėnesių laiko tarpas tarp abiejų karantinų buvo kiek kitoks, gyvenimas 100 proc. negrįžo į įprastas vėžes. Visa tai ir įkvėpė pasirodymą."

Savo pasakojimu žiūrovus mintimis nukelsiu į tą visiems sunkų laikotarpį. Tikėkimės, kad tai jau praeityje likusi istorija, kuri nebepasikartos.

E.Kvoščiauskas prisipažino vis dar esantis kūrybiniame procese. Tad jam kyla įvairių idėjų, kaip būtų galima pagyvinti pasirodymą. "Buvo aplankiusi mintis spektaklio metu žiūrovus pavaišinti gaminiu, kurį gaminau ir mėgavausi viso karantino metu. Kol kas neišduosiu, koks tai patiekalas. Tačiau jo receptą buvau pamiršęs daugybę metų, kol neužklupo pandemija. Vis dėlto nesu tikras, ar pavyks įgyvendinti šią idėją dėl reikalavimo renginiuose laikytis atstumų, – atskleidė pašnekovas. – Galbūt spektaklis įgaus ir interaktyvių bruožų. Norėčiau pakviesti žiūrovus pasidalyti savo karantino patirtimis."

Prisimins kilusius iššūkius

Menininkas atkreipė dėmesį, kad karantino metu labiausiai kentėjo tie žmonės, kuriems dėl apribojimų tapo neįmanoma dirbti savo darbą. "Laimei, kad iki tol gyvenau saugesnį gyvenimo būdą, buvau išsiugdęs įprotį atsidėti lėšų juodai dienai. Tačiau nemaža dalis mano kolegų neturėjo tiek santaupų, kad nedirbdami galėtų išgyventi mėnesių mėnesius. Tad vieni ėmėsi atsitiktinių darbų, kiti susiveržė diržus ir tikėjosi, kad šis laikotarpis greitai praeis. Buvo daug pykčio, baimės, nerimo", – situaciją nusakė pašnekovas.

E.Kvoščiauskas prisiminė, kaip pro langą žiūrėdavęs į netoliese dirbančius statybininkus ir pykdavęs ant jų, kad nedėvi kaukių ir, per pertraukėles rūkydami, būriuojasi. "Pats tuo metu buvau prisidėjęs prie socialinės akcijos ir nusifilmavęs reklamoje, skatinančioje sąmoningai dėvėti apsaugos priemones, saugoti save ir kitus. Per televiziją iš žurnalistų taip pat teko ne kartą girdėti, kad jie jokio karantino nejaučia, nes jiems – pats darbų įkarštis. Tad kartais būdavau išties piktas", – profesine patirtimi dalijosi aktorius.

Asmeninio archyvo nuotr.

Užsidarymo namie metu E.Kvoščiauskui, kaip ir kitiems scenos žmonėms, kilo svarstymų, ką reikėtų daryti, jei įprastiniu būdu dirbti niekada nebepavyktų. Kas būtų, jei ribojimai tęstųsi metų metus? "Netgi mąsčiau apie kitas specialybes, kuriomis galėčiau užsiimti, jei galimybė vadinti teatro scenoje būtų visiškai atimta. Žinoma, lieka kino ir televizijos aktoriaus darbas, kuriuo taip pat galima pasiekti žiūrovą, su juo užmegzti ryšį, nors ir netiesioginį. Žmogus toks jau yra, kad prireikus geba prisitaikyti prie įvairių sąlygų, – kalbėjo jis. – Vis dėlto ar galėtų nutikti taip, kad aktorystė teatre liktų tik hobiu, iš kurio neįmanoma išgyventi? Manau, kad ne. Kad ir kaip banaliai skambėtų, esu įsitikinęs, kad niekas iš žmonių neatims gyvo kontakto poreikio."

Karantino pamokos

Pasak aktoriaus, karantino metu jis buvo virtęs tikru intravertu, tačiau kartu aktyviai dalyvavo viešajame gyvenime. Žinoma, per socialinius tinklus.

"Tapau tikru sofos lygos kritiku. Nevengiau pasisakyti socialinėje erdvėje, čia aktyviai reikšti savo mintis, – juokiasi jis. – Visa tai atsispindės ir pasirodymo scenografijoje. Žiūrovai išvys atkurtą namų aplinką, kurioje kontaktuosiu su kompiuteriu ir telefonu. Jų ekranų vaizdas bus rodomas pasitelkiant projekcijas. Visas veiksmas suksis tame pačiame taške – ant simbolinės namų sofutės. Juk tai ilgus mėnesius ir buvo centrinis daugelio žmonių taškas, kuriame jie leido laiką ir kontaktavo su išoriniu pasauliu. Internetą galime peikti, kiek norime, tačiau būtent jis karantino metu mums daug padėjo."

Nors karantino laikotarpis E.Kvoščiauskui buvo labai sunkus, aktorius tikina jo metu nemažai išmokęs. Priverstinis užsidarymas namuose jam padėjo įvertinti normalų gyvenimą ir turimą laisvę. "Sutikdamas 2021 m. daug ką apgalvojau ir supratau, kad karantininė patirtis man padovanojo nemažai svarbių dalykų. Supratau, kokie laimingi mes buvome ir kiek daug galimybių turėjome iki pandemijos. Pasibaigus šiam sunkiam laikui, su nauja jėga ir energija grįžau į darbą, kuriame šiandien vertinu kiekvieną minutę", – šypsosi jis.

Tad aktorius kviečia visus pasidalyti savo karantino patirtimis ir drauge pasijuokti. Kad ir kokie sunkūs buvo tie mėnesiai, jų metu vis vien būta nemažai komiškų situacijų.

"Nenoriu išduoti spektaklio siužeto. Tačiau trokštu, kad kartu smagiai praleistume laiką, bet kartu nepamirštume, jog karantinas buvo paskelbtas ne be reikalo. Darbo šioje situacijoje netekę ir kitokių sunkumų patyrę žmonės neretai piktinasi valdžios sprendimais. Vis dėlto mes iki šiol kovojame su klastingu virusu, o skelbiant karantiną buvo siekiama išsaugoti mūsų sveikatą ir netgi gyvybę. Savo pasirodyme taip pat vis užsimenu, kad pavojus yra visai netoliese. Norint jo išvengti visiems reikia susiimti ir dar pakentėti, – kalbėjo E.Kvoščiauskas. – Labai tikiuosi, kad sunkiausia yra jau praeityje. Galbūt jau greitai suvaldysime virusą ir galėsime lengviau atsikvėpti."

Kas? E.Kvoščiausko pasakojimo pasirodymas "Karantino dienoraštis".

Kada? Spalio 9 d. 19 val.

Kur? Baras "O kodėl ne?" (Perkūno al. 4).