- Pranešimas spaudai
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
„Eglė žalčių karalienė“: žinomiausią pajūrio meilės istoriją pasakos A. Chekmarova ir Y. Malaki
-
„Eglė žalčių karalienė“: žinomiausią pajūrio meilės istoriją pasakos A. Chekmarova ir Y. Malaki
-
„Eglė žalčių karalienė“: žinomiausią pajūrio meilės istoriją pasakos A. Chekmarova ir Y. Malaki
-
„Eglė žalčių karalienė“: žinomiausią pajūrio meilės istoriją pasakos A. Chekmarova ir Y. Malaki
-
„Eglė žalčių karalienė“: žinomiausią pajūrio meilės istoriją pasakos A. Chekmarova ir Y. Malaki
-
„Eglė žalčių karalienė“: žinomiausią pajūrio meilės istoriją pasakos A. Chekmarova ir Y. Malaki
Tarp žemės ir vandens nusidriekusi Eglės ir Žilvino meilės istorija gegužės 17 dieną bus papasakota Kauno publikai, kurios laukia pažintis su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) šokio spektakliu „Eglė žalčių karalienė“, sukurtu choreografo Martyno Rimeikio.
Vaidmenis kuria jaunieji KVMT baleto artistai iš Ukrainos: Eglės vaidmenį atliks Anna Chekmarova, Žilvino - Yann Malaki.
Šiemet „Auksiniam scenos kryžiui“ nominuota Anna Chekmarova KVMT baleto trupėje šoka nuo 2021 m. spalio. Tarp ryškiausių sukurtų vaidmenų šiame teatre: Baronienė Rainakienė „Altorių šešėly“; Solistė „Šventasis pavasaris“, Solistė triptike „Dona Kichotė“.
Anna Chekmarova. / A. Chekmarovos asmeninio archyvo nuotr.
Yan Malaki KVMT baleto trupėje šoka nuo 2020-ųjų spalio. Tarp svarbiausių vaidmenų šiame teatre: Seminaristas Petryla „Altorių šešėly“; Džonas M. Theodorakio balete „Graikas Zorba“, Jaunasis Faustas šokio spektaklyje „Faustas“, Princas Spragtukas šokio spektaklyje „Spragtukas“. Jis vienas iš KVMT baleto artistų aktyviai kuriančių choreografines miniatiūras. Y. Malaki dalyvauja KVMT projektuose „Dėmesio! Baletas“, o praėjusių metų pabaigoje publikai kartu su kolegomis pristatė savo kompoziciją šokio spektaklių triptike „Dona Kichotė“.
Yann Malaki./ Y. Malaki asmeninio archyvo nuotr.
XX a. lietuvių muzikos klasiko Eduardo Balsio neoklasikinis baletas „Eglė žalčių karalienė“ – populiariausias šio žanro nacionalinis veikalas Lietuvoje. Jį kurdamas, kompozitorius rėmėsi Salomėjos Nėries to paties pavadinimo poema, dar labiau išryškindamas mitologinius pasakos pradus ir intensyviai plėtodamas Eglės ir Žilvino žmogiškųjų jausmų dramą. Baleto partitūrai būdinga spalvinga instrumentuotė, ryškūs nuotaikų kontrastai, atpažįstami liaudies muzikos motyvai.
Spektaklio kūrėjų komanda – choreografas Martynas Rimeikis, dirigentas Modestas Barkauskas, scenografas Marijus Jacovskis, kostiumų dailininkė Elvita Brazdylytė ir šviesų dailininkas Levas Kleinas stengėsi neprimesti Eglės ir Žilvino meilės istorijai nūdienos socialinių kontekstų. Tuo pačiu mėginta išvengti pasakų inscenizacijoms būdingos vizualių detalių gausos, todėl spektaklyje kalba pats šokis, o ne dekoracijos ar butaforija.
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro nuotr.
Laiko išbandymus atlaikiusi nuostabi E. Balsio muzika Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro scenoje atgijo ekspresyvia ir originalia šiuolaikinio šokio kalba bei tapo visos Lietuvos kultūros įvykiu. „Eglė žalčių karalienė“ buvo įvertinta „Padėkos kauke“ kaip geriausia 2019 m. Klaipėdos premjera bei pelnė du „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimus: 2019-ųjų geriausiu choreografu tapo Martynas Rimeikis, o pagrindinio vaidmens atlikėja Julija Stankevičiūtė apdovanota kaip geriausia metų šokėja. 2021 ir 2022 m. spektaklis transliuotas „Mezzo“ kanalu, kur juo mėgavosi daugiau nei 60 milijonų žiūrovų iš 80 šalių.
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro nuotr.
E. Balsio šokio spektaklis „Eglė žalčių karalienė“ 2022 metų rudenį lankėsi Lenkijoje bei yra KVMT gastrolių po Lietuvą lyderė.
E. Balsio „Eglė žalčių karalienė“ gegužės 17 dieną 18.30 valandą pristatoma Kauno valstybinio muzikinio teatro scenoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kaune nuskambėjo Gatvės muzikos diena: liūtis žiūrovams – ne kliūtis
Šeštadienį, gegužės 26 d., Kauno senamiestyje, Vilniaus gatvėje įkurtose septyniose salose susirinko daugiau kaip 25 kolektyvai ir atlikėjai, nuo beatboxo ir jamo iki gyvu garsu lepinusio pankroko ar country roko atlikėjų, smuiko, akordeo...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone gegužės 22–26 d.
Gegužės 22 d. Kauno rajono muziejaus Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejus: 16 val. tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ vakaras. Gegužės 23 d. Rokų laisvalaikio salė: 17.30 val. klasikinės muzikos ko...
-
Raudondvaryje šurmuliavo Šeimų šventė ir Muziejų naktis
Gegužės 11 d. susirinkusius į Raudondvario dvaro sodybą lepino ne tik puikus oras. Čia vyko ir Šeimų šventė, ir Muziejų nakties fiesta. Skaičiuojama, kad abiejuose renginiuose pabuvojo tūkstančiai žmonių, norintiems dalyvauti nemokam...
-
Nemuno pakrantės virs fantazijos, gamtos ir istorijos įkvėpto meno galerija
Iki pat kito savaitgalio Panemunės ir Šančių paplūdimiuose, Nemuno saloje, vyks Upės ir Žemės meno pleneras, kurio dalyviai iš natūralių gamtinių medžiagų kuria pasirinktos vietos savitumą atspindinčius kūrinius, integruojant juos ...
-
K. Navakas ir bohemiški nuotykiai5
Maironio lietuvių literatūros muziejuje trečiadienį rinkosi neabejingieji poeto, rašytojo, vertėjo Kęstučio Navako kūrybai ir jo asmenybei. Čia skambėjo eilės ir prisiminimai. ...
-
Gyvūnų pėdsakais su M. Čepuliu1
Kaunas gausus ne tik invaziniais gyvūnais, bet ir smalsiais žmonėmis. Į gamtos fotografo Mariaus Čepulio knygos pristatymą plūdo minios. Norintys netilpo net ant bibliotekos laiptų. ...
-
Karališkajam mecosopranui scenoje svarbiausia – vaidmuo1
Paskutinę pavasario dieną Pažaislio muzikos festivalį pradės prancūziškosios romantikos kūrinių programa, kurią pristatys britų karališkasis mecosopranas dama Sarah Connolly. „Labai svarbu domėtis tuo, kas vyksta aplink, eiti į ...
-
Dizainerė G. Labanauskaitė: pati gražiausia kūryba gimsta tamsoje3
„Nors regime, neretai daug ko nematome“, – neabejoja dizainerė Gretė Labanauskaitė. Kauno paveikslų galerijoje pristatoma jos atskirtį tarp neregių ir reginčiųjų mažinanti paroda „Pasimatuok jausmą“. ...
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės4
Karštam stiklui įkvepianti gyvybę, menininkė Irina Peleckienė savo darbais kalba apie jo trapumą, kuris lygiai toks pats, kaip ir žmogaus gyvenimas. ...
-
Kultūros forumas: kaip auginti kultūrinį verslumą didžiuosiuose miestuose ir regionuose?7
„Kultūra ir kūryba yra visur, jos būtinos kasdieniam gyvenimui. Vis dėlto tai pastebime tada, kai jų nebelieka“, – tokį perspėjimą kultūros politikos lauko žmonėms siunčia pagrindinis šių metų Nacionalinio kultūros forum...