Išskirtinis E. Balsio kūrinys

XX a. lietuvių muzikos klasiko E. Balsio neoklasikinis baletas „Eglė žalčių karalienė“ – populiariausias šio žanro nacionalinis veikalas Lietuvoje. Jį kurdamas, kompozitorius rėmėsi Salomėjos Nėries to paties pavadinimo poema, dar labiau išryškindamas mitologinius pasakos pradus ir intensyviai plėtodamas Eglės ir Žilvino žmogiškųjų jausmų dramą.

Balete kompozitorius plėtojo neoklasicistinei muzikai būdingus bruožus: ryškios temos, lakoniškas muzikinės medžiagos dėstymas, motorinė ritmika, kontrastų dramaturgija. Baleto partitūrai būdinga spalvinga instrumentuotė, nuotaikų kontrastai, atpažįstami liaudies muzikos motyvai.

Už 1960 m. pirmą kartą pastatytą baletą kompozitorius buvo įvertintas valstybine premija, o muzikos profesionalai nešykštėjo teigiamų įvertinimų. Žinomas baletų dirigentas Chaimas Potašinskas jį vadino atramos tašku, nuo kurio turįs atsispirti ateities lietuvių baletas, kūrinio partitūrą lygino su grafikos kūriniu.

Anot muzikologės Audronės Žiūraitytės, E. Balsys sukūrė įtaigią simfonišką baleto partitūrą, tapusią chrestomatiniu lietuviško baleto pavyzdžiu. Jame atsiskleidęs E. Balsio dramaturgo ir simfonisto talentas.

Naujas požiūris

Neatsitiktinai „Eglė žalčių karalienė“ išlieka profesionalioje scenoje dažniausiai atgimstančiu lietuvių nacionaliniu baletu. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre pastatytas šokio spektaklis – jau penktoji šio E. Balsio kūrinio interpretacija.

Pirmąjį jo pastatymą 1960 m. Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, sukūrė baletmeisteris Vytautas Grivickas, antrąjį 1976 m. – Elegijus Bukaitis, trečiąjį 1995 m. – Egidijus Domeika, ketvirtąjį 2015 m. – britas George’as Williamsonas. Naujausioje versijoje keturių dalių baletas tapo dviejų dalių šokio spektakliu.

Uostamiesčio teatre sukurto spektaklio kūrėjų komanda – choreografas Martynas Rimeikis, dirigentas Modestas Barkauskas, scenografas Marijus Jacovskis, kostiumų dailininkė Elvita Brazdylytė ir šviesų dailininkas Levas Kleinas stengėsi neprimesti Eglės ir Žilvino meilės istorijai nūdienos socialinių kontekstų.

M. Rimeikis sakė E. Balsio muzikoje išgirdęs legendą apie stiprią meilę, kuri ir tapusi spektaklio ašimi.

M. Jacovskio scenografijos sprendimas – itin lakoniškas: žvejų kaimelį jame simbolizuoja virvės, kokiomis į krantą ištempiamos valtys, jūros pasaulį – grandinės, paprastai laikančios laivų inkarus. E. Brazdylytės kurtuose kostiumuose dominuoja lengvi, tarsi vėjyje besiplaikstantys moteriškų suknelių audiniai, kurių spalvos kinta kartu su pasakojamos istorijos etapais: spektaklio pradžioje šviesūs ir trumpi Eglės apdarai vėliau tamsėja ir ilgėja. Povandeninio žalčių pasaulio atstovai dėvi glotniai priglundančius juodus drabužius.

Laiko išbandymus atlaikiusi E. Balsio muzika Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro scenoje atgijo ekspresyvia ir originalia šiuolaikinio šokio kalba.

Kaip pastebėjo A. Žiūraitytė, emocinis muzikos turinys apsaugojo choreografą nuo savitikslių eksperimentų ar literatūrinių-draminių atradimų, kurie nustelbtų muzikos polėkį. „E. Balsio veikale užkoduotą dramatišką turinį choreografas pavertė šiuolaikiniu šokiu, įprasminančiu klasika tapusios muzikos gyvybingumą, – žurnale „Ars et praxis“ rašė kritikė. – Šiuolaikinio šokio semantika minimaliai verbalizuojama vingriais sukamaisiais judesiais (žalčiai), virš galvos iškeltu delnu suglaustais ar išskėstais pirštais (lyg žalčio galva ar karūna), laužytais Eglės rankų judesiais, jausmingu veido paslėpimu delnuose.“

Įvertintas namuose ir svetur

Po 2019 m. rugpjūtį įvykusios premjeros spektaklis tapo visos Lietuvos kultūros įvykiu. „Eglė žalčių karalienė“ buvo įvertinta „Padėkos kauke“ kaip geriausia 2019 m. Klaipėdos premjera ir pelnė du „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimus: 2019-ųjų geriausiu choreografu tapo M. Rimeikis, o pagrindinio vaidmens atlikėja Julija Stankevičiūtė apdovanota kaip geriausia metų šokėja.

Spektaklis buvo įrašytas LRT ir 2021 m., 2022 m. transliuotas prancūzų kultūros kanale „Mezzo“, kur juo mėgavosi daugiau nei 60 mln. žiūrovų iš 80 šalių.

Dėl kūrybinių mainų E. Balsio šokio spektaklis „Eglė žalčių karalienė“ pernai rudenį lankėsi Lenkijoje. Prisikviesti „Eglę žalčių karalienę“ – sudėtinga misija, nes tarptautinės šlovės lydimas spektaklis praėjusių metų Muzikinio teatro gastrolių po Lietuvą lyderis.

Kas? Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro šokio spektaklis „Eglė žalčių karalienė“.

Kur? Kauno valstybiniame muzikiniame teatre.

Kada? gegužės 17 d. 18.30 val.