Politikos ir istorijos sąveika

Jo duomenimis, 88 proc. lietuvių mano, kad dezinformacijos plitimas yra rimta problema demokratijai, o 74 proc. apklaustųjų Lietuvoje sako, kad dažnai su ja susiduria.

„Todėl turime dėti dar daugiau pastangų stiprindami žiniasklaidos nepriklausomumą ir ugdydami žmonių kritinį mąstymą, taip užkirsdami kelią dezinformacijai,“ – pridūrė pašnekovas.

Seimo narys, buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pastebėjo, kad šiuolaikinės dezinformacijos taktikos, nors ir prisitaiko prie naujų technologijų, socialinių tinklų – savo turiniu ir pagrindinėmis žinutėmis mažai kuo keičiasi.

„Lietuvoje vis dažniau pasitaiko bandymų perrašyti istoriją – pateikiami melagingi ir sovietinei ideologijai palankūs faktai, kurie menkina Lietuvos nepriklausomybę bei valstybingumą. Prie to smarkiai prisideda ir socialiniai tinklai, kur formuojamas naratyvas apie Lietuvą, kaip apie valstybę, kuri nepajėgi savarankiškai tvarkytis ar valstybę, kuri neturi patikimų partnerių Vakaruose“, – sakė pašnekovas.

A. Anušauskas pabrėžė, kad istorija politiniame kontekste neretai tampa galia, kuri vienija visuomenę arba ja manipuliuoja.

„Politinėse kampanijose neretai pasitelkiami istoriniai simboliai, datos ar asmenybės – taip siekiama sustiprinti skleidžiamą ideologinį naratyvą ir sukurti emocinį ryšį su rinkėjais. Praeities naudojimas politinėje kampanijoje yra visada apgalvotas būdas mobilizuoti atskiras visuomenės grupes arba nukreipti dėmesį nuo aktualių problemų, taip galima formuoti savitą „istorinę tiesą“, kuri tarnauja konkretiems politiniams tikslams,“ – teigė A. Anušauskas.

Anot jo, skirtumas tarp kritinio istorijos vertinimo ir manipuliatyvios jos eksploatacijos yra esminis.

„Kritinis istorijos vertinimas padeda suprasti praeities įvykius ir jų kontekstą, tam pasitelkiant patikimus šaltinius. Manipuliatyvi istorijos eksploatacija pasireiškia atrankiniu faktų naudojimu ar emocine retorika. Kai istorija tampa politinės kovos priemone, ji praranda pažintinę funkciją ir virsta propagandos instrumentu, todėl būtina ugdyti istorinį sąmoningumą, leidžiantį atskirti faktus nuo ideologinės manipuliacijos“, – sakė A. Anušauskas.

Kai istorija tampa politinės kovos priemone, ji praranda pažintinę funkciją ir virsta propagandos instrumentu, todėl būtina ugdyti istorinį sąmoningumą, leidžiantį atskirti faktus nuo ideologinės manipuliacijos.

Jis neabejojo, kad emocinių istorinių temų naudojimas yra veiksminga manipuliacijos forma, kadangi apeliuoja į kolektyvinę atmintį ir tapatybę.

„Įvykiai susiję su istorinėmis traumomis – Holokaustu, okupacijomis ar tremtimis – neigiami, iškraipomi ar pateikiami kaip išsigalvoti. Tokiu būdu istorinės traumos tampa ne tik praeities atminties dalimi, bet ir propagandos priemone“, – konstatavo A. Anušauskas.

Įkvepiantis projektas

Šios mintys skamba Kauno IX forto muziejaus inicijuotame projekte „Išjunk dezinformaciją. Įjunk kritinį mąstymą“, įgyvendintame drauge su Vokietijos Federacinės Respublikos ambasada Vilniuje, „LTG Link“ ir kitais partneriais. Projektas skirtas visuomenės atsparumui dezinformacijai didinti, kritiniam mąstymui skatinti ir medijų rašto ugdymui.

2025 m. rudenį surengtos keturios edukacinės kelionės traukiniu maršrutu Vilnius–Kaunas ir Kaunas–Vilnius, kuriose dalyvavo skirtingų sričių specialistai – istorikai, politologai, informacinio karo ekspertai, žurnalistai. Jie diskutavo, kaip melaginga informacija veikia praeities ir dabarties įvykių vertinimą, kaip istorinės traumos – Holokaustas, okupacijos, tremtys – tampa dezinformacijos įrankiu, bei kaip išlikti budriems informacijos sraute.

Ekspertai pabrėžė, kad emocinių istorinių temų naudojimas yra viena veiksmingiausių manipuliacijos formų, nes apeliuoja į kolektyvinę atmintį ir tapatybę. Istoriniai įvykiai dažnai iškraipomi ar neigiami, o šiuolaikinės dezinformacijos taktikos, nors ir prisitaiko prie technologijų, savo turiniu mažai kuo keičiasi – siekia menkinti Lietuvos valstybingumą, NATO ir Europos Sąjungą.

Visos projekto laidos yra nufilmuotos, o diskusijų įrašai jau skelbiami Kauno IX forto muziejaus interneto svetainėje.