Baigiantis 2017-iesiems sceną išvydusi netradicinė opera – tai modernus ir įtraukiantis kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus ir libreto autoriaus Herkaus Kunčiaus kūrinys. Jis kviečia per teatrą pažvelgti į Reformacijos herojaus Martyno Liuterio gyvenimo fragmentus ir jo skelbtas naująsias tiesas.

Prieš 500 metų M.Liuteris išdrįso bažnyčią apvalyti nuo prekybos indulgencijomis, nereikalingos prabangos, melo, manipuliacijos paprastų žmonių tikėjimu ir tuštybės. Šis darbas jam nebuvo lengvas, nes patogų ir prabangų gyvenimą mėgę tuomečiai bažnyčios atstovai nenorėjo visko atsisakyti. M.Liuteris svarbiausias savo mintis paskelbė 95 tezėse, kurias išsiuntė vyskupams Vokietijoje. Vienas jų – Kristofas Šeurlis jas išspausdino ir taip šios idėjos, pasklidusios po visą Vokietiją, sulaukė didžiulio palaikymo. Vis dėlto Romoje suburta komisija M.Liuterį paskelbė eretiku ir įsakė jį atskirti nuo bažnyčios. Teko slapstytis. Tuo metu M.Liuteris išvertė Bibliją į vokiečių kalbą ir taip padėjo pagrindus bendrinės vokiečių kalbos normoms. Vėliau atmetė celibato įžadus, vedė ir susilaukė septynių vaikų.

Kaip prieš 500 metų M. Liuteris vertė bažnyčią apsivalyti nuo purvo – įsišaknijusio melo, prekybos indulgencijomis, nereikalingos prabangos ir tuštybės, taip dabar, spektaklio statytojų nuomone, mums tinkamas laikas permąstyti savųjų gyvenimų tezes ir apsivalyti nuo bereikšmių kasdienybės smulkmenų, pertekliaus ir išgryninti savo mintis.

Kartu tai nebylus raginimas nelikti abejingiems regint neteisybes, būti pilietiškiems, nebijoti peržengti jaukaus ir patogaus gyvenimo ribų, nes tik už jų vyksta didieji pokyčiai.

Liuteroniškojo tikėjimo vertybės, kuklumas ir dėmesys žmogui spektaklyje dera su asketišku pastatymu ir kameriškumu. Operoms įprastą didingą orkestrą šiame kūrinyje pakeičia nedidelis modernios sudėties instrumentinis ansamblis (gitara, akordeonas, violončelė, klavišiniai, mušamieji), dėmesį sutelkiant į žmogaus balso didybę atskleisiančius solistus ir chorą.

Kritikai pastebėjo: kūrėjų tikslas ir buvo kuo išsamiau rekonstruoti ne XVI a. išorinę aplinką, pristatant kuo daugiau istorinių faktų, o šio laikmečio dvasią. Tad jeigu libreto šuoliai laiku ir per įvykius žiūrovų, ypač primiršusių istorijos pamokas, akyse kartais gal ne visai susijungia į nuoseklią ir logiškai aiškią siužetinę liniją, iš dalies tai nėra tiek svarbu, nes kur kas išsamesnis ir informatyvesnis yra emocinis siužetas. Pastarasis palieka gilesnius pėdsakus atmintyje. Ir dabar, po premjeros, būtent jis pirmiausia šmėkšteli išgirdus M.Liuterio vardą.

Pravėrus "Liuterio duris", laukia intrigų, meilės ir teisybės paieškų kupina drama.

Vardai ir veidai

Operą kūrė gausus talentingų menininkų būrys: kompozitorius Giedrius Kuprevičius, režisierius Gytis Padegimas, libreto autorius Herkus Kunčius, muzikos vadovas ir dirigentas Artūras Dambrauskas, scenografė ir kostiumų dailininkė Birutė Ukrinaitė, choreografė Indrė Puišytė, šviesų dailininkas Aistis Byla, vaizdo projekcijų dailininkas Linartas Urniežius, solistai Liudas Mikalauskas, Viktorija Miškūnaitė, Rafailas Karpis, Tomas Pavilionis, Eugenijus Chrebtovas, Žygimantas Jasiūnas, Vilija Mikštaitė, choras "Vilnius" ir instrumentinis ansamblis, kurį sudaro Saulius S.Lipčius (gitara), Elena Daunytė (violončelė), Tadas Motiečius (akordeonas), Vincenzo de Martino (klavišiniai) ir Saulius Auglys (mušamieji).

Kada? Balandžio 25 d. 19 val.

Kur? "Girstučio" kultūros centre.

Kas? Festivalio "Lietuvos teatrų pavasaris" baigiamasis vakaras. Tezių opera "Liuterio durys".