Muzikiniai akordai

Jau tradicija tapęs muzikinis Frankofonijos mėnesio atidarymas kovo 1 d. 16 val. pakvies į Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus muzikos salę, kurioje lankytojai galės artimiau susipažinti su Prancūzijoje mokslus baigusių lietuvių kompozitorių kūryba – ją pristatys ir atliks japonų pianistas ir Kauno technologijos universiteto (KTU) muzikologijos doktorantas Yusuke Ishii, muzikologė Aušra Strazdaitė-Ziberkienė ir Juozo Naujalio muzikos gimnazijos mokiniai.

Prancūzų kultūrai dedikuotas renginių ciklas truks iki pat kovo 27 d., o jį tądien 18 val. vainikuos temperamentingas fortepijono ir styginių instrumentų trio su aktorės Inesos Paliulytės skaitomomis eilėmis. Koncertas vyks KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete (A. Mickevičiaus g. 37, Aula, 202 aud.).

Lietuva prancūzų akimis

Anot KTU Prancūzų kultūros centro (buvusio Robero Šumano centro) vadovės Birutės Strakšienės, šių metų Frankofonijos mėnesio programa Kaune nenutols nuo ilgamečių tradicijų – kaip ir kasmet, joje šį tą įdomaus ras muzikos, architektūros, meno, istorijos ir literatūros mylėtojai.

„Kviesime darkart pasidžiaugti visų mylimų ir kasmet grįžtančių ekspertų pranešimais, o taip pat kauniečiams pristatysime dar neliestų temų – kalbėsime apie garsųjį prancūzų architektą Le Corbusier, lietuvių kompozitorius, studijavusius Prancūzijoje, realizmo dailę ir Barbizono mokyklą, taip pat darkart prisiminsime Oskaro Milašiaus kūrybą ir jo apokalipsės pranašystes“, – apie laukiančius renginius pasakoja B. Strakšienė.

Architekto Artūro Narvydo paskaita apie Le Corbusier – kovo 4 d. 18 val. KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete (A. Mickevičiaus g. 37, 213 aud.). Kovo 6 d. 18 val. KTU Rektorato salėje (K. Donelaičio g. 73, 402 aud.) – prof. Genovaitės Dručkutės paskaita „Apokalipsės žinia pagal Oskarą Milašių“. Ten pat kovo 12 d. 18 val. – dr. Aušrinės Cemnolonskės paskaita „Realizmo dailė ir Barbizono mokykla“.

Šių metų renginių programa taip pat pasiūlys net du knygų pristatymus, o bene svarbiausias artėjančio Frankofonijos mėnesio akcentas – kovo 21 d. 17 val. KTU Rektorato salėje laukiantis susitikimas su specialiai į Kauną atvyksiančiais Lietuvos garbės konsulais Prancūzijoje Anne-Marie Goussard ir Pierre Minonzio, kurie papasakos apie savo jau daugiau nei tris dešimtmečius trunkančią meilę Lietuvai.

„Tai yra iš tiesų ypatingi žmonės, didžiausi Lietuvos ir žmogaus teisių gynėjai, susižavėję ir rėmę Lietuvą dar jai kovojant už nepriklausomybę. Net neabejoju, kad jų istorija ir meilė Lietuvai ir mums patiems primins, kokia iš tiesų yra ypatinga mūsų šalis“, – džiaugiasi B. Strakšienė. Ji priduria, kad šiandien, A.-M. Goussard, apsisiautusi Lietuvos vėliava, ir toliau tęsia kovą už žmogaus teises, tik šįkart – Paryžiaus mitinguos už Ukrainos laisvę.

Tai yra iš tiesų ypatingi žmonės, didžiausi Lietuvos ir žmogaus teisių gynėjai, susižavėję ir rėmę Lietuvą dar jai kovojant už nepriklausomybę.

Tris šalis jungianti istorija

Frankofonijos mėnesio organizatoriai kvies prisiminti ir šio renginio ištakas, siekiančias tarpukario Lietuvą, kuomet Kaunas pelnytai buvo vadinamas „Mažuoju Paryžiumi“.

Frankofonijos šimtmečiui Lietuvoje (1920–2020 m.) skirtame renginyje susijungs Lietuvos ir Prancūzijos istorijos atspindžiai, įamžinti prof. Alvydo Laiškonio knygoje „Širdys ir rankos“ ir Caroline Paliulis pranešime apie visai neseniai atgimusią Paryžiaus Dievo Motinos katedrą. Renginys – kovo 25 d. 18 val. KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete (A. Mickevičiaus g. 37, 213 aud.).

„Šiedu pristatymai, nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti skirtingi, iš tikrųjų yra labai glaudžiai susiję. Prof. A. Laiškonio knyga, dabar jau išversta į prancūzų kalbą, yra vienintelė taip išsamiai įamžinanti daugiau nei šimtmetį trunkantį prancūzų kultūros kelią Kaune. O juk ir paties profesoriaus meilė Prancūzijai, kuri anuomet rodėsi nepasiekiama, užgimė dar mokykloje perskaičius ir susižavėjus ne kuo kitu kaip šia katedra Victoro Hugo romane. Tad taip, simboliškai, šiame renginyje susipins Lietuvos ir Prancūzijos istorijos momentai – kalbėsime apie garsiosios Paryžiaus katedros atgimimą, o taip pat per prof. A. Laiškonio istoriją prisiminsime, kaip griuvus geležinei uždangai atgimė ir mūsų, lietuvių, svajonės pamatyti Vakarų pasaulį ir Prancūziją“, – pasakoja B. Strakšienė.

Kovo 15 d. 16 val. KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete (A. Mickevičiaus g. 37, 213 aud.) teatrologė Elvyra Markevičiūtė pristatys knygą „Jacques Toja – gražiosios iliuzijos ambasadorius“.

Tarp visų renginių organizatoriai kvies nepamiršti ir šiuo metu už savo ir visos Europos laisvę kovojančios Ukrainos, kurios karo lauko paralelės atgims Antrojo pasaulinio karo metais į vokiečių kariuomenę per prievartą imtų prancūzų istorijose. Ši dimisijos pulkininko-leitenanto ir Baltijos šalių istorijos specialisto Gilles'o Dutertre'o paskaita tik darkart primins, jog istorija, deja, yra linkusi kartotis.

„Malgré-nous“ (liet. „Nepaisant mūsų valios“) – taip istoriškai pagarsėjo šie Elzaso ir Mozelio regionuose gyvenę prancūzai, kuriems, prieš jų pačių valią, teko kautis priešų kariuomenėje. O juk tokia pati baisi dalia šiandien yra ištikusi ir agresorės okupuotų Ukrainos regionų gyventojus ir mes negalime to pamiršti“, – teigia B. Strakšienė.

G. Dutertre'o paskaita – kovo 18 d. 18 val. KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete (A. Mickevičiaus g. 37, 213 aud.)