Nesulaužoma tradicija

"Leidausi parašiutu, sklandžiau sklandytuvu, plaukiau irklente, – vardija įvairias sportines patirtis Giedrė. – O tarptautinė kalnų slidinėjimo instruktoriaus licencija – dovana sau gimtadienio proga. Nuo pavasario iki rudens – intensyvus darbymetis Pažaislio muzikos festivalyje, o žiemą – ramiau, todėl nusprendžiau turiningai išnaudoti šį metų sezoną ir sujungti ilgametį pomėgį su nauda žmonėms."

Jau daugiau kaip 30 metų vasario–kovo mėnesiais Giedrė su šeima ir draugais vyksta slidinėti į kalnus. Anksčiau traukė Slovakija, Čekija, vėliau išbandė Prancūzijos kalnus, įspūdingą 50 km ilgio pakilimų ir nusileidimų žiedinę Italijos Dolomitinių Alpių trasą Sela Rondą, lankėsi 4 478 m virš jūros lygio iškilusiame garsiame Šveicarijos Materhorno slėnyje, tačiau labiausiai patiko Austrijoje.

"Unikalus Hintertukso ledynas: nuostabūs vaizdai, ledas, kaip dangus, – mėlynas, sniego čia yra beveik visus metus ir slidinėti labai įdomu – ledu slidės slysta kitaip", – pasakoja G.Mikaitienė, pastaruosius penkerius metus slidinėti vykstanti į netoli Insbruko esantį Zilertalio slėnį.

Čia daug skirtingo ilgio susisiekiančių trasų, todėl vieno nusileidimo brūžinti nereikia. Visiems smagu ne tik aktyviai leisti laisvalaikį, bet ir kažką naujo pamatyti.

"Kalnuose susipažinome su miela bobulyte – pas ją nuolat ir apsistojame. Ji turi savo ūkį: vasarą renka žoleles, paskui iš jų ruošia trauktines, antpilus, laiko karves, kurias melžia... skambant V.A.Mocarto muzikai. Galvojome, kad tai tik legenda turistams – pasirodo, realybė", – juokiasi prisiminusi, koks šokas juos ištiko užsukus į karvidę.

Užbūrė kalnai

Kalnai ir slidės – sena Giedrės aistra, užgimusi dar paauglystėje. Didžiausias kaltininkas – jos orientacinio sporto treneris Romualdas Šileika.

"Abi mano sesės baigė konservatoriją, yra muzikės, o man ši sritis nelipo – nors ir baigiau aštuonmetę muzikos mokyklą, didžiausia mano aistra buvo orientacinis sportas. Jau būdama 14–15 metų, priklausiau Lietuvos ir Sovietų Sąjungos rinktinėms, – pasakoja Giedrė, negailinti gražių žodžių savo treneriui. – Mūsų merginų komandai jis buvo kaip tėvas."

Šiame sporte privalu ne tik mokėti gerai orientuotis aplinkoje, greitai bėgti, bet ir slidinėti, – žiemą daugelio trasų be slidžių neįveiksi. Merginos mokėjo slidinėti, tačiau treneris užsibrėžė auklėtines išmokyti dar ir kalnų slidinėjimo technikos.

"Treniruotės vyko ne Lietuvoje, važiavome į Kaukazą. Treneris metodiškai aiškino, kaip su slidėmis lipti į kalną, kaip saugiai griūti, kaip valdyti slides, daug treniravomės, – pasakoja G.Mikaitienė. – Su komanda į Kaukazo kalnus vykau kelerius metus iš eilės, o paskui – su draugėmis. Sako, jei nors kartą pakilsi į kalnus, be jų gyventi negalėsi. Jie įtraukia, užburia, o lekiant su vėju slidėmis žemyn apima sunkiai apsakomas jausmas – lyg sparnai išauga. Panašias vibracijas patiriu tik gerame džiazo koncerte. Taigi, turiu dvi dideles aistras – orientacinį sportą ir kalnų slidinėjimą."

Sėkmingas sumanymas

Mintis tapti kalnų slidinėjimo instruktore G.Mikaitienei gimė vienų atostogų Šveicarijos kalnuose metu, kai susipažino su tarptautinę kalnų slidinėjimo instruktoriaus licenciją turinčiais latve bei lietuviu. Pagalvojo, koks tai puikus sumanymas – suderinti pomėgį ir veiklą, perspektyvią ir užsienyje, ir Lietuvoje.

Vis daugiau pradedančiųjų slidinėtojų pasiruošia kalnams dar namuose. Užsienyje instruktorių paslaugos nepigios, be to, ar verta tris dienas iš septynių skirtų atostogoms aukoti pradžiamoksliui varlinyke, kai galima pigiau ir iš anksto pasimokyti, susipažinti su kalnuose galiojančiomis taisyklėmis. Juose, kaip ir kelyje, žmogus yra eismo dalyvis, todėl kiekvienas slidininkas turi elgtis saugiai.

Licencijai gauti slidinėjimo aistruolė užsirašė į specialius Druskininkuose esančios mokyklos "DruSkySchool" profesionalių kalnų slidinėjimo ir snieglenčių instruktorių kursus pagal ISIA (Tarptautinė instruktorių asociacija) standartus. Grupėje buvo ne tik lietuvių, bet ir latvių, baltarusių, britų. Giedrė – bene vyriausia iš jų.

"Įsivaizdavau, kad esu tikra profesionalė, bet kursus vedęs bulgaras buvo kitos nuomonės ir taktiškai pastebėjo: "Slidinėjate elegantiškai, – juokiasi G.Mikaitienė ir aiškina: – Mano slidinėjimo technika – senamadiška. 1997 m. pagal naują technologiją buvo pagamintos kalnų slidinėjimo slidės "Carver", su jomis pasikeitė ir technika. Šios slidės ne tiesios – išgaubtos, todėl, teisingai paskirstant svorį ir spaudžiant slides, jos pačios, be didelių žmogaus pastangų, daro posūkį, lekia žymiai didesniu greičiu."

Kiekvienas turime rūpintis ne tik grožiu, švara, bet ir stiprinti savo kūną – užsiimti aktyvia fizine veikla. Bet kurio amžiaus žmogui fizinis aktyvumas garantuoja gyvenimo kokybę: stiprina kūną, suteikia energijos.

Įvaldyti naują, modernią techniką nebuvo lengva. Bet Giedrei atkaklumo nestinga: sėkmingai išlaikiusi teorijos, mokymo metodikos ir čiuožimo technikos demonstravimo egzaminus pasidovanojo licenciją. Iš septyniolikos kursų lankytojų ją gavo tik penki.  "Dabar turiu užduotį permokyti visą savo šeimą ir draugus", – juokiasi šį etapą įveikusi G.Mikaitienė.

Kūno higiena – būtina

Pastaruoju metu kalnų slidinėjimas tapo labai populiarus, netgi madingas. Pailsėti, pasisemti jėgų į kalnus vyksta tiek jauni, tiek brandaus amžiaus žmonės, šeimos su vaikais. Giedrė mano, kad žiemos atostogos kalnuose – kur kas geresnis poilsis nei egzotiškuose kraštuose. Kalnų oras, saulė, vitaminas D, aktyvus poilsis sustiprina organizmą, o štai savaitę kitą praleidus šiltame paplūdimyje, imunitetas susilpnėja, grįžus į Lietuvą organizmas tampa labai jautrus įvairioms virusinėms ligoms.

Be sporto, aktyvaus laisvalaikio G.Mikaitienė neįsivaizduoja savo gyvenimo – ji vis dar praktikuoja orientacinį sportą, priklauso veteranų grupei ir dalyvauja varžybose, bėgioja, žiemą čiuožinėja pačiūžomis, du kartus per savaitę lanko pilateso treniruotes. Jos užsidegimas ir energija užkrečia visą šeimą.

"Judėjimas varo į priekį, suteikia gyvenimo pilnatvę, malonumą, džiaugsmą. Tikėtina, kad tokį pažiūrį paveldėjau iš savo mamos: jai jau 86-eri, bet ji aktyviai vaikšto su šiaurietiškomis lazdomis, namuose mankštinasi ant treniruoklio, – sako G.Mikaitienė, kurios žodyne greta sąvokos "burnos higiena" gyvuoja samprata "kūno higiena". – Kiekvienas turime rūpintis ne tik grožiu, švara, bet ir stiprinti savo kūną – užsiimti aktyvia fizine veikla. Vieniems tinka joga, treniruokliai, bėgiojimas ar plaukimas, kitiems pakanka tiesiog sparčiai vaikščioti. Bet kurio amžiaus žmogui fizinis aktyvumas garantuoja gyvenimo kokybę: stiprina kūną, suteikia energijos."

Instruktorė tikina, kad kalnų slidinėjimas – išskirtinis sportas, ypač naudingas gyvenant įtemptu šiuolaikišku ritmu. Slidinėdamas kalnuose žmogus priverstas perjungti mąstymą – galvoti tik apie tai, ką daro šiuo metu. Taip mintys apsivalo: galvoje it baltame popieriaus lape – švaru švaru.

Kalnų slidinėjimo trasų netrūksta ir Lietuvoje: jų yra Vilniuje, Ignalinoje, Anykščiuose, Druskininkuose, Birštone, Jonavoje. Ir Kaune, Kleboniškyje, dar sovietmečiu buvo puiki trasa. Deja, šiandien ji apleista, neveikia keltuvai, tačiau G.Mikaitienė tikisi, kad greitai čia vėl bus pilna žmonių. Juk ir sniegingos žiemos slidinėjimo trasoms nereikia – užtenka –3°C temperatūros, ir patrankos jau gali gaminti sniegą.