Pereiti į pagrindinį turinį

Gatvės menas: spalvoti debesys pilkame mieste

2015-05-10 02:00

Neilgai trukus startuosiantis antrasis Kauno gatvės meno festivalis "Nykoka" dar labiau džiugins ir stebins miestiečius.

D. Mackonio nuotr.

Viešosios miesto erdvės – tai daugiau nei mūsų gyvenimo intarpai, kuriuos kasdien praeiname. Parkai, alėjos, sodeliai, namų kiemai, gatvės – tai formuoja visi miestiečiai. Vieni jų tai daro nejučiomis, kiti – sąmoningai, mąstydami apie tai, kaip viešąsias erdves paversti ne tik malonesnėmis akiai, bet ir šiuolaikiškomis, kviečiančiomis užsibūti ilgėliau. Vienas iš būdų nepastebimai, pilkai erdvei suteikti spalvų – gatvės menas, kuris vis dar gretinamas su grafičiais, o šie – su vandalizmu.

Grafičių pradininkas Lietuvoje menininkas Tadas Vincaitis-Plūgas neslepia: gatvės menas jam kelia slogių asociacijų. "Neapgalvotais, nepasvertai ambicingais ir egocentriškais jaunųjų autorių išsiliejimais ant fasadų kompromituojamas būtent sieninės tapybos žanras, – sako jis. – Teko dalyvauti ne viename projekte ir visą procesą stebėti iš arčiau. Tam, kad tokie projektai iš viso būtų įgyvendinti, reikia įveikti daugybę kliūčių ir barjerų: rašyti įvairiausius projektus, suderinti veiklą su visomis įmanomomis institucijomis, gauti begales parašų, leidimų ir palaiminimų. Visi mano išvardyti niuansai formuoja slogias asociacijas, susijusias su šia meno rūšimi."

Neigtas ir pripažintas

Gatvės meno pradžia laikomas praėjusio amžiaus septintasis dešimtmetis, kai JAV gatvėse buvo pastebėti spalvoti, stilizuoti užrašai, bet ši veikla sulaukė negatyvios visuomenės reakcijos ir buvo draudžiama.

Dešimtajame dešimtmetyje gatvės menas pradėjo populiarėti, o savo vaizduotę išlaisvinę menininkai ėmė kurti į paveikslus panašius kūrinius. Atsirado savitą braižą turinčių jaunų kūrėjų iš kurių labiausiai pasaulyje žinomas, meno teroristu vadinamas, Banksy iš Jungtinės Karalystės, kurio darbai ir jų reprodukcijos eksponuojami garsiose meno galerijose.

JAV ir Europoje susiformavęs socialiai aktyvus gatvės menas, paskutiniais XX a. metais pasiekė ir Lietuvą.

Pagrindinis gatvės meno atstovų bruožas, išskiriantis juos iš kitų menininkų – vietų pasirinkimas, įgyvendinant kūrybinius sumanymus. Neretai jos būna gerai matomos, pro jas praeina daugybė praeivių. Vietos pasirinkimas svarbus tuo, kad piešiniais viešosiose erdvėse menininkai siekia komunikuoti su miestiečiais, todėl gatvės meno kūrinius reikėtų vertinti kaip reakcijas į šiuolaikinio pasaulio vyksmus.

"Dabar gatvės menas nebėra tik piešiniai ant sienų. Šis judėjimas gali inicijuoti įvairių objektų atsiradimą viešosiose erdvėse ar menines akcijas. Manau, sudėtinga apibrėžti gatvės meno terminą ir jį sudėti į rėmus, nes vis dažniau menininkai eksperimentuoja ir stebina", – teigia grafikas Dominykas Gutauskas.

Intervencija viešosiose erdvėse

Esminis gatvės meno judėjimo bruožas – meno integravimas į visuomenę. "Kuriant gatvėje tenka stebėti reakcijas ir smagu, kad dauguma žmonių reaguoja pozityviai ar net susižavėję: pagiria, pasidžiaugia, kai kurie net padėkoja. Smagu, kai užkalbina vyresnės kartos menininkai ir pabendrauja kaip lygus su lygiu, pataria. Tai darbo procese labai žavi ir įkvepia. Galbūt miestiečiai pozityviai reaguoja dar ir dėl to, kad šis menas yra lengvai pasiekiamas, šiek tiek akiplėšiškas, kuriamas tiesiog čia ir dabar – gatvėje?" – svarsto T.Vincaitis-Plūgas.

Jo manymu, praeiviams įspūdį daro ir dideli gatvės meno kūrinių masteliai. "Tikriausiai dėl savo vis dar neįprasto žanro jis yra patrauklus, romantiškas, jaunatviškas ar nerūpestingas. Tačiau tai nereiškia, kad į tai, ką darome žiūrime pernelyg atsipalaidavę ar nerimtai", – sako pašnekovas.

Jauna lietuviška tradicija

Festivaliai sudaro geriausias sąlygas gatvės meno kūrėjams pristatyti savo darbus. Toks formatas jau išpopuliarėjo daugelyje pasaulio šalių, bet Lietuvoje 2013-aisiais buvo rengiamas pirmąjį kartą.

Tąkart "Vilnius street art" festivalis tapo sudėtine "Sostinės dienų" programos dalimi. Savo piešinius kūrė menininkai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš JAV, Italijos, Gruzijos. Festivalis įrodė, kad Vilnius yra atviras įvairioms meno formoms miestas ir "Vilnius street art" rengimas tampa viena iš sostinės tradicijų.

Kaune pirmasis gatvės meno festivalis pavadinimu "Nykoka" įvyko prieš metus. "Festivalio pavadinimas kilo stebint nykias, pilkas ir tuščias miesto gatves bei viešąsias erdves, bet pabrėžiant šią problemą svarbu jos nesureikšminti, pateikti ją su pozityvumo užtaisu, – pasakoja jo sumanytojas grafikas Tadas Šimkus. – Nykoka – tai miesto dabartinė padėtis ir atspirties taškas. Nykoka – tai priežastis atsirasti veiksmui."

Kauno gatvės meno festivalio išskirtinis bruožas – siekis atkreipti dėmesį į viešųjų erdvių problemas ir padėti suprasti kiekvieno iš mūsų vaidmenį kuriant miestą.
Gatvės menas suteikia miestui savitumo, skatina diskusiją apie mus supančią aplinką. Festivalio "Nykoka" organizatoriai įsitikinę, kad tai būdas modernizuoti Kauną, pilkąsias erdves, kuriose dar juntamas sovietmečio dvelksmas.

Senelio Išminčiaus krikštas

Piešiniai viešosiose erdvėse – tik viena festivalio dalių. Organizatorių komanda rengia edukacines programas, kūrybines dirbtuves, filmų peržiūras, konkursus, kurie vyksta kiek primirštose miesto erdvėse, atkreipiant žmonių dėmesį į jas. Visuomenės bendruomeniškumo skatinimas suteikia festivaliui unikalią išliekamąją vertę, kuri formuoja pozityvesnį, šiuolaikiškesnį ir gražesnį Kauną.

Viena iš praėjusių metų festivalio dalyvių Ramunė Barkauskaitė pastebi, kad mūsų miesto kontekste pirmasis, o gal netgi ir antrasis žingsnis jau yra žengtas.
"Ant buvusios "Fluxus ministerijos" pastato įsitaisęs Senelis Išminčius sudrebino pilką Kauno mūrą ir prastas mintis apie gatvės meną tiems, kurie niekada eidami gatve nepastebėdavo įvairių gatvės meno apraiškų. Festivalis "Nykoka" padėjo pamatus ir plėtoja gatvės meno intervenciją viešojoje erdvėje tiek idėjiškai, tiek praktiškai", – sako R.Barkauskaitė.

Spauda, viešos paskaitos taip pat yra puikios priemonės, supažindinančios visuomenę su šiuo žaidimu viešosiomis erdvėmis, tačiau, jos teigimu, viskas turi žengti lygiagrečiai koja kojon su realiais pavyzdžiais. "Hipotetinis gatvės menas ir kalbos apie jį nesudomins ir nepakeis visuomenės požiūrio", – festivalio naudą pabrėžė pašnekovė.
Kaunui vis dar trūksta didesnio aktyvumo ir kūrybiškumo viešosiose erdvėse, todėl festivaliu "Nykoka" siekiama skatinti diskusiją apie visus mus supančią aplinką, didinant kiekvieno aktyvumą ją kuriant ir supažindinant Kauno bendruomenę su gatvės meno idėja.

"Labiausiai šio žanro padėtį ir susiformavusį visuomenės požiūrį padeda keisti būtent festivaliai, dėl kurių mieste atsiranda kokybiškas gatvės menas. Diskusijos, informacinė sklaida taip pat prisideda prie pozityvesnio vertinimo", – teigia D.Gutauskas.


"Nykoka" grįžta

Po pavykusio praėjusių metų festivalio, organizatoriai kelia sau dar didesnius tikslus ir žada, kad gegužės 29 – birželio 7 d. startuosiantis antrasis Kauno gatvės meno festivalis "Nykoka" džiugins ir stebins miestiečius bei svečius dar labiau. Informacijos apie festivalį galima rasti internetinėje svetainėje nykoka.lt, taip pat socialinio tinklo "Facebook" paskyroje www.facebook.com/GatvesMenoFestivalisNykoka.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų