Minties ir ekspresijos žaismas

Paroda stebina minties ir ekspresijos įvairove, kurią paprastai sunku pasiekti personalinėse parodose. Čia persipina gamtos peizažai, archajiški motyvai, žmonių ir gyvūnų portretai, natiurmortai, abstraktūs pojūčiais ir jausmais vedini darbai, architektūros ir miesto erdvių įkvėpti ieškojimai, dedikacijos patriotiniams jausmams, šių dienų realijas atliepiantys kūriniai bei pasivaikščiojimai po fantazijos ir vidinius menininkų pasaulius.

Skiriasi ir kūriniuose naudojamos medžiagos bei technikos. Šalia akvarelinės ir aliejinės tapybos, galima išvysti tekstilės ir grafikos darbų. Greta taikomosios dailės eksponatų šliejasi skulptūros kūriniai iš medžio, metalo, keramikos ar stiklo. Lankytojai gali aptikti netgi eksperimentinių darbų iš neįprastų medžiagų – tokių kaip arbatos pakeliai, plastikas, seni nebenaudojami rakandai ar silikonas.

Paveikslų išdėstymas erdvėje taip pat vertas atskiro paminėjimo. Kaip teigia tapytoja ir Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus edukologė Eglė Velaniškytė, rengiant šią parodą ir išdėstant erdvėje beveik šimtą darbų reikia atkreipti dėmesį į labai daug detalių, tokių kaip paveikslų formatai – ar jis horizontalus, ar vertikalus, ar mažas ar didelis, koks koloritas, netgi paveikslo emocija yra svarbi – ar paveikslas negatyvus ar pozityvus.

Ne vietoje pakabintas paveikslas gali užgožti kitą darbą arba priešingai – pranykti ir likti lankytojo nepastebėtas. "Čia kaip teatre scenografiją padaryti. Apšvietimas svarbu, siena, lubų aukštis. Suvaldyti šimtą kūrinių yra labai rimtas darbas", – sako E.Velaniškytė.

Laimučio Brundzos nuotr.

Abipusė nauda

Parodoje eksponuojamų darbų temų ir technikos įvairovė negali netraukti lankytojų: juk kiekvienas gali rasti kūrinį pagal savo skonį ir dar pareikšti savo valią, steigti prizą laureatui. Susidomėjimas paroda akivaizdus: 1999 m. pirmą kartą surengus šią parodą, apdovanoti penki menininkai, pernai – jau trylika.

E.Velaniškytė yra įsitikinusi, kad toks parodos formatas pritraukia lankytojus ir prisideda prie meno sklaidos: "Auditorija gauna labai daug, ji jaučiasi gerai, jaučiasi svarbi, jaučiasi kad paisoma jos balso. Balsavimas labai pritraukia žmones."

Kai man sako, kad menas negražus, tai aš atsakau: kaip gyvename, toks ir menas.

Tačiau menininkė neapsiriboja išskirdama vien parodos auditoriją, o įžvelgia abipusę naudą: "Kai premijuoju menininką, ieškau tokio žmogaus, kuriam mano prizas padės pasitempti. Kai kuriems žmonėms tai padeda atsibusti. Po premijos kai kurie kūrėjai ima labiau savimi pasitikėti. Tai yra labai didelis šios parodos privalumas."

E.Velaniškytė taip pat įvertina ir kiekvieno dalyvio meninį įdirbį bei progresą, kuris matosi lyginant su praėjusiais metais. "Kai kurie menininkai užsikonservavę ir stovi vietoje, kiti stipriai paaugę ir su kiekvienais metais vis toliau auga. Smagu, kai menininkai plečia savo galimybes", – teigia ji.

Laimučio Brundzos nuotr.

Ši paroda taip pat yra puiki arena auditorijai pristatyti savo darbus. Visi profesionalūs menininkai gali teikti savo kūrinius, laisvai pasirinkti temą ir medžiagas. Anot E.Velaniškytės, tai ypač aktualu pradedantiesiems profesionalams ir mažiau laiko kūrybai galintiems skirti menininkams. "Yra žmonių, kurie tikrai neturi galimybių, gal mažiau tapo, kad galėtų daryti personalines parodas, nepriklauso jokioms menininkų grupėms, nepapuola į kuratorių organizuojamas parodas. Jiems ši paroda yra vienintelis langas į pasaulį parodyti savo darbus. Tai yra labai gražu ir sveikintina", – įsitikinusi pašnekovė.

Kodėl žmogus turėtų eiti į muziejų, o ne į kitas pasilinksminimo vietas? Todėl, kad menas yra formulė, kuri padeda suprasti gyvenimą ir padeda gyventi gyvenimą.

Tačiau toks demokratiškas parodos formatas turi ir minusų. Nors paroda taikosi būti apžvalgine, pristatančia Kaune kuriančius menininkus ir jų naujausius kūrinius, šį tikslą išpildo tik iš dalies, nes ne visi garsiausi Kauno menininkai noriai šioje parodoje dalyvauja. Anot E.Velaniškytės, kai kuriuos garsesnius kūrėjus būtent ir atbaido ši teminė bei profesionalumo lygio įvairovė.

Raštingumo problematika

Vaikštant po parodą kyla dilema – kaip teisingai pasirinkti ir įvertinti iš pirmo žvilgsnio sunkiai sulyginamus kūrinius? Naudojant tuos pačius argumentus sunku įvertinti realistinės, abstrakčios tapybos ar taikomosios dailės darbus. Tačiau E.Velaniškytė yra įsitikinusi, kad ne šie skirtumai yra svarbiausi renkantis už ką balsuoti: "Skiriasi geras darbas nuo blogo darbo. Yra paprasti profesionalumo kriterijai. O toliau viskas priklauso nuo skonio, kas ką mėgsta, kam kas gražu."

Panašu, kad auditorijos simpatijos linksta prie realistinės tapybos. Tai įrodo jau kelerius metus iš eilės parodos laureatu tampantis realistinės tapybos darbas.

Anot meno edukologės, realistiniai darbai populiaresni, kadangi perskaityti jų siužetą yra lengviau nei kitokių žanrų kūrinius, o meno kūrinio siužetas paprastai yra svarbesnis argumentas parodos lankytojams renkantis savo favoritus nei meninis profesionalumas.

Vis dėlto menininkė pabrėžia, kad ir realistiniams darbams įvertinti svarbios yra specifinės dailės žinios: "Pasakysiu gastronomiškai – žiūrėdamas į realistinį paveikslą žmogus įsivaizduoja, kad visą patiekalą suvalgė, bet iš tiesų pusė patiekalo lieka taip ir neparagautas. Su realizmu yra tas apgaulingas įvaizdis. Realizme irgi yra paslėptų dalykų, antras dugnas. Prasmė. Rebusas. Forma. Negana vien tik siužetą atpažinti. Jeigu užtektų tik siužeto, galėtume skaityti tik knygos nugarėlę, bet mes ją skaitome visą, nes yra kalba, meninė raiška."

Laimučio Brundzos nuotr.

Dailės žinioms gilinti muziejus rengia edukacines ekskursijas, kurias ir veda tapytoja E.Velaniškytė. Edukatorė savo vaidmenį mato kaip meno vertėjos, kuri padeda kūriniui prabilti visiems suprantama kalba, o žiūrovui padeda pamatyti kūrinių detales, formas, kurios galbūt liktų nepastebėtos, įvertinti kūrinio kompoziciją ir struktūrą, specifinę kiekvieno menininko raišką.

Menininkė yra įsitikinusi, kad meno pagrindinis vaidmuo ir misija yra atspindėti savo gyvenamą vietą ir laiką. Todėl gilindamiesi ir bandydami suprasti meną, bandome ne tiek patį meną suprasti, kiek įprasminti aplinkinį pasaulį, kuriame gyvename.

"Kai man sako, kad menas negražus, tai aš atsakau: kaip gyvename, toks ir menas, – juokiasi E.Velaniškytė, – kodėl žmogus turėtų eiti į muziejų, o ne į kitas pasilinksminimo vietas? Todėl, kad menas yra formulė, kuri padeda suprasti gyvenimą ir padeda gyventi gyvenimą. Šiemet daug gražių darbų. Įdomu, ką tauta išsirinks?"

Kas? paroda "Geriausias 2019 metų kūrinys"

Kur? Kauno paveikslų galerijoje

Kada? Geriausio metų kūrinio rinkimų rezultatai skelbiami vasario 16 d. 16 val. Paroda veikia iki kovo 1 d.