– Turbūt nujaučiate, kaip apibūdintų gerą dieną statistinis Lietuvos vyras?

– Manau, jam svarbu jausti prasmę, kas jo gyvenime vyksta. Tad gera diena gali būti tada, kai vyras jaučiasi reikalingas, vertinamas moters ir gali didžiuotis savimi.

– Dėl kokių priežasčių į jus šiandien kreipiasi vyrai?

– Aš atsakysiu, dėl ko vyrai kreipiasi į mūsų „Genčių“ projektą. Visų pirma, jie nori labiau pažinti ir sykiu labiau sustiprinti save.

– Projektas „Gentys“ – kas tai?

– „Gentyse“ mes, penki šio projekto bendraautoriai, subūrėme vyrus į mažus saviugdos ratus. Kiekvienas iš tų ratų vadinasi gentimi. Padedame vyrams, kurie kreipiasi į mus, rasti savo gentį. Ilgainiui ta gentis, tas saviugdos ratas, vyrui tampa įkvėpimu, užnugariu, palaikymo ar net paguodos komanda. Juk moterys jau seniai turi kažką panašaus. Kodėl vyrai negali turėti savo palaikymo rato? Vieną gentį gali sudaryti nuo šešių iki dešimties žmonių. Tai ratas, kuriame mes, vyrai, komfortiškai jaučiamės ir tobulėjame.

– Ar galima teigti, kad atskirų genčių vyrus jungia tam tikros temos? Sakykime, vieniems labiau rūpi santykių šeimoje tobulinimas, kitiems – kova su priklausomybėmis.

– Nors yra ir siauresnių temų, bet pagrindinė tema, jungianti mus visus, yra ta, kad mes visi esame vyrai (šypsosi). Visi turime unikalių vyriškų patirčių, kurias saugiausia yra aptarti būtent su kitais vyrais. Juk tas pats galioja ir moterims, ar ne? Jūs irgi turite unikalių moteriškų patirčių, kurias geriausiai pavyksta aptarti su kitomis moterimis. Problema, kad šiais laikais vyrai yra kur kas labiau izoliavęsi vieni nuo kitų. Mes esame daug vienišesni ir daug mažiau išmokyti kalbėti apie savo vidinius išgyvenimus. Dėl šios priežasties „Gentys“ ir patrauklios vyrams.

– Ar genčių susirinkimuose būna vienas žmogus, kuris moderuoja pokalbius?

– Nebūna. Čia ir yra mūsų projekto unikalumas, kad suformuota gentis ima veikti savarankiškai, pati – be lyderio. Kodėl tai svarbu? Jei pavyksta suformuoti tokius autonomiškus vyrų ratus, kurie puikiausiai veikia, tuomet jiems nereikia brangiai mokėti už psichologo konsultacijas. Patekęs į gentį, vyras tik susimoka už įvadinį kursą, o toliau visam gyvenimui turi neįkainojamus ryšius, vyrų draugystės ir vienas kito palaikymo dovaną. Apmokyti, kaip tai daryti, vyrai toliau patys palaiko susitikimų struktūrą – paeiliui vis kiti būna susitikimų vedėjai, moderuoja pokalbius ir nuolat tobulėja. Kadangi nėra vieno lyderio, atsakomybę tenka prisiimti visiems. Tai skatina ir aktyvumą, ir pilietiškumą, ir iniciatyvumą.

Atgaiva: vasaros festivalyje „Gentys Fest“ vyrai ne tik klausosi paskaitų, bet ir mokosi atsipalaiduoti, paleisti emocijas / D. Akelio nuotr.

– Ar jūsų gentainiai – iš visos Lietuvos?

– Per dvejus „Genčių“ gyvavimo metus mūsų gretos jau perkopė 1 000 narių ir 100 genčių skaičių visoje Lietuvoje. Jos veikia visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose tiek gyvai, tiek per nuotolinius susitikimus. Mus pasiekti gali tiek vyrai, gyvenantys atokiose sodybose, tiek ir lietuviai, gyvenantys užsienyje. Kiek genčių turi Kaunas? Jau per 20. Šį rudenį Kauno visuomenės sveikatos biuras skirs finansavimą dar aštuonioms kauniečių gentims, kad laikinosios sostinės vyrai galėtų nemokamai dalyvauti mūsų susibūrimuose.

– Vien susitikimais jau nebesitenkinate?

– Taip. Mūsų bendruomenėje vyksta įvairiausių renginių – psichologinių seminarų, socialinių ir visuomeninių veiklų, sporto varžybų. Kartą per metus rengiame vyrų festivalį – „Gentys Fest“. Šią vasarą į festivalį susirinko apie 400 vyrų, daugelis ir savo sūnus atsivežė.

– Gražu, kad tėvai atvyksta su sūnumis…

– Tikrai labai gera tendencija. Kai dalijamės savo patirtimis genčių grupelėse, daugelis prisipažįsta turintys žaizdą dar nuo vaikystės dėl prastų santykių su tėčiu. Suaugę vyrai pasakoja, kaip jiems trūko to pozityvaus ryšio su tėčiu. Ir priešingai – tie, kurie palaikė gražius santykius šeimoje, suaugę jaučiasi kur kas labiau savimi pasitikintys, aiškiau žinantys, ko nori iš gyvenimo. Didelė trauma tiek vyrams, tiek ir vaikams, kai šeimai skiriantis vaikai lieka su mamomis, o tėčiai jiems tampa emociškai nepasiekiami. Tad susibūrimų metu skatiname vyrus tapti kuo geresniais tėčiais savo vaikams ir vyrais savo žmonoms.

– Paskutinę festivalio dieną jūs, penki „Genčių“ įkūrėjai, dalijotės pasakojimu, kaip gimė idėja suburti vyrus į tokius saviugdos ratus. Gal galėtume jį išgirsti ir mes?

– Galiu papasakoti jums savo istoriją. Jau daug metų dirbu psichologu, o šią profesiją pasirinkau dėl to, kad norėjau gilintis į sau svarbius gyvenimo klausimus. Tikėjau, kad gilindamasis į tai, kas man svarbu, sugebėsiu padėti ne tik sau, bet ir kitiems. Dirbau savižudybių prevencijos srityje. Drauge su geriausiais šitos srities ekspertais teikėme valstybei įvairių siūlymų, kaip mažinti Lietuvoje savižudybių skaičių. Juk pagal statistiką mūsų šalyje kasmet nusižudo apie 900–1 000 žmonių, daugiausia vyresnio amžiaus vyrų, t. y. 80 proc. visų savižudžių yra vyrai. Ilgą laiką nežinojome, ką su tuo daryti, nes vyrų, kurie kreiptųsi į psichologus, buvo ir tebėra mažuma. Kadangi ir pats turėjau aibę neatsakytų klausimų, prieš kokius penkerius metus su pažįstamais subūrėme savo vyrų ratą.

– Ėmėte susitikinėti ir dalytis išgyvenimais?

– Taip. Ir žinote, kas įvyko? Pamatėme, kad po tų susitikimų mums darosi lengviau. Paradoksas – nors pats esu psichologas ir pats esu lankęs asmeninę psichoterapiją, bet, kai pradėjau susitikinėti ir bendrauti su tais keliais bendraminčiais, gavau kažką labai stipraus – ko niekur kitur dar nebuvau gavęs. Taip pat labai sustiprėjau emociškai ir dvasiškai. Pavadinome tą mūsų draugų ratą „Gentimi“.

– Taip nusprendėte šią veiklą pasiūlyti kitiems Lietuvos vyrams?

– Kadangi vyrų savižudybių skaičius nemažėjo, nusprendžiau surizikuoti ir padaryti tokią erdvę vyrams, į kurią jie eitų su noru – be mažiausio gėdos jausmo. Svajojau, kad „Gentys“ taptų vyrų sąmonėjimo, jų dvasinio augimo vieta, kad jie didžiuodamiesi kalbėtų apie ją. Tokia buvo mano ambicija. Dar troškau, kad toji erdvė būtų kokybiška, pagrįsta geriausiomis šiuolaikinėmis praktikomis, mokslu. Visų mūsų penkių pastangomis šiandien toji erdvė kaip tik tokia ir yra. Genčių vyrai didžiuojasi priklausymu joms ir garsiai kalba apie jų naudą.

Mūsų gentyse rasite ir profesorių, ir verslininkų, ir ūkininkų, ir programuotojų. Visi jie nori geriau suprasti save, labiau savimi pasitikėti.

– Ar pradėję burti gentis, ėmėte vesti statistiką, kokio amžiaus, socialinės, šeiminės padėties, kokių asmeninių problemų vedami vyrai ateina pas jus ir ko tikisi iš genčių?

– Pas mus ateina vyrai, kurie nori kažko daugiau iš gyvenimo. Amžiaus vidurkis – 33 metai. Tačiau turime ir senjorų, ir ką tik mokyklą baigusių jaunuolių. Mūsų gentyse rasite ir profesorių, ir verslininkų, ir ūkininkų, ir programuotojų. Visi jie nori geriau suprasti save, labiau savimi pasitikėti. Taip pat jie nori turėti draugų tarp vyrų, kad galėtų kokybiškai ir nuoširdžiai pasikalbėti.

Vaikiškai: daugeliui vyrų vaikystėje trūko artimo ryšio su tėčiu, tad indėniški ritualai ir žaidimai vasaros festivalyje labai laukiami / D. Akelio nuotr.

– Esate pasakęs, kad, stiprinant vyrų tarpusavio ryšį, galima pagerinti jų santykius su moterimis. Paaiškinkite, kaip tai veikia?

– Kad žmogus galėtų džiaugtis gera emocine sveikata, jam labai svarbu turėti gerus santykius su savo lyties žmonėmis. Tarkime, jei esu moteris, man labai svarbu turėti pozityvius santykius su kitomis moterimis. Jei esu vyras, man svarbu stiprinti pozityvius santykius su kitais vyrais, nes tai padeda stiprinti tapatybę. Tuomet lengviau išmoksti pasakyti, ko nori, sugebi būti empatiškas sau ir kitiems. Kai vyrai mūsų grupėse pradeda kalbėtis apie savo patirtis su moterimis, jie ima kur kas aiškiau jausti, kaip viskas išties turėtų būti. Pamenu, sykį jaunas vyrukas pasidalijo nuoskauda, kad jo mergina ant jo šaukia, kai jie pykstasi. Tai daro net prie jo tėvų… Kadangi jis neturėjo su kuo palyginti tų santykių, jam atrodė, kad viskas galbūt yra normalu. Tačiau kiti jo genties vyrai, turintys šeiminio gyvenimo patirties, vaikinui patarė netoleruoti tokio elgesio, nes tai nepagarba jam. Kai vaikinas ėmėsi priemonių, jų bendravimas ėmė keistis, gerėti.

– Kertu lažybų, kad grupelėse dažnai skundžiatės mumis, moterimis…

– Būna ir taip. Bet nebūtinai genties vyrai palaiko tik vyriškąją pusę. Girdėjau atvejį, kai grupelės nariai nusprendė: vyrukas pats nepakankamai stengiasi, kad poros santykiai nebūtų toksiški. Vien tai, kad galime dalytis savo patirtimis, mus moko, kaip gyventi sėkmingiau.

– Gal pasitaiko ir tokių atvejų, kai, turėdami stiprų užnugarį ir palaikymo komandą, vyrai ne tik pagerina santykius, bet ir griebiasi naujų verslų, senų svajonių įgyvendinimo?

– Tikrai. Jie lengviau išdrįsta daryti pokyčius. Tarkime, keisti darbą. Dažnas sako, kad seniai apie tai svajojo, bet nedrįso – neturėjo tam emocinių išteklių. Arba buvo toksiškuose santykiuose su moterimi, bet nedrįso skirtis, nes bijojo likti vienišas. Suvažiavę į gentis vyrai ima kurti net bendrus verslus. Vienas, padrąsintas gentainių, atidarė šokių mokyklą. Kitas ėmėsi organizuoti žygius į gamtą. Ką tai reiškia? Tik tai, kad, turint palaikymą, atsiveria kūrybiškumas. Pagalbos galima sulaukti ne tik kuriant naują verslą, bet ir papuolus į santykių krizę. Tarkime, kai vyras skyrėsi su žmona, gentainiai jam padėjo atlaikyti šį sunkų etapą. Vienas parekomendavo gerą advokatą, kitas leido pagyventi, kol viskas praeis. Dar žinau atvejį, kai gentainiai suteikė vyrui psichologinę pagalbą, neleido palūžti, kai jis gedėjo mirusio tėčio.

– Kaip į tokius vyrų sambūrius reaguoja moterys? Juk jei vyras ilgą laiką buvo žmonai po padu, o įsirašęs į genties saviugdos ratą ėmė nebesielgti kaip auka – toks pokytis jai gali ir nepatikti…

– Absoliuti dauguma moterų labai stipriai palaiko mūsų projektą. Sulaukiame daugybės atgarsių, kad vyrai, pradėję dalyvauti genčių ratuose, stipriai keičiasi į gerąją pusę. Pamenu, net esu gavęs tokį vienos moters laišką: „Man labai padėjo „Gentys“. Po kiekvieno jūsų susitikimo vyras grįžta atsigavęs. Pasidarė įdomesnis, vyriškesnis.“ Žinoma, pasitaiko ir tokių atvejų, kad, vyrui ėmus keistis, ne visoms moterims tai patinka. Juk tada ir jos turi palikti savo komforto zoną! „Ką jūs ten darote?! Vyras manęs nebeklauso!“ – sykį piktinosi viena.

– Esate savižudybių prevencijos mokymų lektorius. Ar yra šansų, kad gyvenimu nusivylęs vyras išgirs apie genčių veiklą, ja susidomės ir ryšis užsiregistruoti į pirmą susitikimą?

– Taip, esu girdėjęs ne vieną istoriją, kai vyras, kuris buvo krizėje, atėjęs į „Gentis“ gavo reikiamą pagalbą. Tačiau taip pat suprantu, kad tie, kurie yra didžiausioje duobėje, – ne visada pajėgia ateiti iki mūsų. Dėl to turime planą. Pirmiausia, stengiamės pasiekti tuos, kuriuos lengviausia pasiekti – t.y. iniciatyviausius, drąsiausius, sąmoningiausius mūsų visuomenės vyrus. Iš jų buriame kritinę masę, su kuria vėliau galėsime keisti šalies kultūrą. Todėl smagu, kad žmonės, atėję į „Gentis“, šia žinia dalijasi su bendradarbiais, kaimynais, draugais. Svarbiausia, kad matomas jų pačių pokytis! Tada ir kitiems ima atrodyti, kad eiti į saviugdos ratus ir kalbėtis apie savo problemas vyrų draugijoje yra natūralu ir sveika.