Lapkričio 9 d. drauge su kolekcininku, parodų organizatoriumi Edvidu Žuku M.Žilinsko dailės galerijoje Kaune jis pristatys Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtą parodą "Šiuolaikinis ekspresionizmas ir ne tik".

Kaip ši įspūdinga paroda pasiekė Lietuvą, pasakoja galerijos "Menų tiltas" įkūrėjas Edvidas Žukas.

– Kaip gimė parodos idėja? Kokie menininkai anuomet tiesė tiltus tarp Lietuvos ir Prancūzijos?

– Jau du dešimtmečius seku Paryžiaus ir kitų Prancūzijos miestų kultūrinį gyvenimą. Lankausi muziejuose, galerijose, dailininkų dirbtuvėse. Artimai bendravau su tapytojo Vytauto Kasiulio šeimos nariais, su grafiku Žibuntu Mikšiu, o tapytoją, grafiką, skulptorių Praną Gailių pavadinčiau ir savo mokytoju.

Būtent su juo bendraujant ir gimė drąsi mintis, kad į Lietuvą reikia atvežti stiprią prancūzų ekspresionistų parodą. Prieš išeidamas anapilin P.Gailius patarė, kad savo, galerininko, darbus siečiau su Paryžiuje kuriančia skulptore ir tapytoja Rūta Jusionyte. Be Rūtos pagalbos ši paroda vargu ar būtų įvykusi.

Kultūriniai Lietuvos ir Prancūzijos ryšiai, užsimezgę XIX a., tarpukariu plačiai išsivystė. 1918 m., kai politikai ir ekonomistai statė jaunos valstybės pamatus, kultūrininkai dairėsi į modernėjančią Vakarų Europą ir jos tuometę menininkų Meką – Paryžių. XX a. trečiajame, ketvirtajame dešimtmečiuose Paryžiuje studijavo 300–400 studentų iš Lietuvos. Tapytojai Justinas Vienožinskis, Adomas Galdikas, Kazys Šimonis, Antanas Gudaitis ir daugelis kitų žymiausių Lietuvos menininkų mokėsi, gyveno bei kūrė Paryžiuje. Karas ir okupacija nutraukė kultūrinį bendradarbiavimą, tačiau po karo Paryžiuje apsigyveno ir Lietuvos vardą garsino keturi žymūs išeivijos menininkai: P.Gailius, Vytautas Kasiulis, Antanas Mončys ir Ž.Mikšys. Šių autorių darbai – Lietuvos muziejų, galerijų, privačių kolekcijų puošmena.

– Ar ilgai užtruko, kol idėja tapo kūnu? Juk neabejotinai ryšiai meno pasaulyje yra itin svarbūs?

– Kartą su menininku P.Gailiumi kalbėjome apie Paryžių. Pranas pasakojo, kad miestas labai pasikeitė: žmonės, architektūra, pasikeitė netgi Sena, kuri tapo bjauriai ruda. Viskas tarytum įgavo epochos, kuri neturi išliekamosios vertės, atspalvį. "Tačiau jei užeini į vieną iš Paryžiaus galerijų ir randi ten nors vieną gerą paveikslą – viskas tarytum apsiverčia, pasaulis nušvinta kitomis spalvomis, o gyvenimas įgauna prasmę", – baigė pokalbį menininkas.

Tai yra šios mano parodos priešistorė, o pati paroda – beveik dviejų dešimtmečių meilės Prancūzijai ir prancūzų menui išraiška. Kai susitinku su geru menu, apima begalinis noras dalytis, parodyti jį.

– Kodėl parodai pasirinktas Kaunas? Ar galima kalbėti apie Kauną kaip apie lietuvių ekspresionistų būrimosi vietą?

– 2008 m. savo gimtajame mieste, nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje, M.Žilinsko dailės galerijoje, surengiau vieną iš svarbiausių savo galerijos parodų "Lietuviai Paryžiuje". Joje pristačiau P.Gailiaus, Ž.Mikšio, V.Kasiulio, N.Arbitblato, A.Mončio darbus. Po dešimties metų, pasitinkant Lietuvos 100-metį, vėl norėjosi prasmingo įvykio Lietuvos kultūriniame gyvenime. Kaunas pasirinktas ne vien dėl gilių ekspresionizmo tradicijų, bet ir dėl to, kad miesto muziejai bei galerijos atviri iššūkiams ir idėjoms surengti aukščiausio lygio meno renginius.

Kai kuriems iš šių menininkų dar gyviems jau sukurti nacionaliniai muziejai.

– Parodos pavadinime yra žodžiai "ir ne tik". Kas po jais slypi?

– Žodžiai "ir ne tik" pavadinime yra labai svarbūs. Jie slepia dvigubą intrigą: tai ne vien prancūzų menas – tai septynių tautybių menininkai, kuriuos subūrė šios parodos kuratorius Christianas Noorbergenas su prancūziško ekspresionizmo vėliava. Antroji intrigos pusė – daugelio jų kūryba peržengė šiuolaikinio ekspresionizmo ribas.

– Kaip jums pavyko prisikalbinti parodos kuratoriumi tapti meno kritiką ir dėstytoją, 100 knygų autorių Ch.Noorbergeną?

– Už tai esu dėkingas skulptorei ir tapytojai Rūtai Jusionytei, jau beveik du dešimtmečius žaidžiančiai aukščiausioje Prancūzijos meno lygoje. Beje, su didžiais žmonėmis reikalai tvarkomi labai paprastai.

– Kokias didžiausias Prancūzijos meno žvaigždes atvešite į Lietuvą?

– Kai kuriems iš šių menininkų dar gyviems jau sukurti nacionaliniai muziejai, kitų paveikslus pardavinėja žymiausios Paryžiaus, Niujorko, Londono galerijos. Tapytojus Serge'ą Labegorre ir Gerardą Stricherį galite rasti "Galerie Protee", tapytojos ir skulptorės Rūtos Jusionytės darbai puikuojasi "Galerie Claudine Legrand" galerijoje, tapytojų Jeano-Louiso Nehlicho ir Niyazo Najafovo darbai aptinkami "Galerie Schwab Beaubourg", skulptoriaus Roberto Sobocinski ir tapytojo Franciso-Olivier Brunet darbai eksponuojami "Galerie Koralewski", tapytojo, skulptoriaus bei performansų atlikėjo Olivier de Sagazano darbai pristatomi "Loo & Lou Gallery".

– Kokį įspūdį jums paliko menininkai, kuriuos sutikote rengdamas parodą?

– Kiekvienas susitikimas su menininku buvo individualus ir ypatingas. Kiekviena dirbtuvė atrodė kaip šventovė. Dailininkui S.Labegorre'ei po susitikimo pasakiau: būtumėt kunigas, pabučiuočiau jums ranką, kuriančią tokius stebuklus.

Prieš susitikdamas su šiais kūrėjais, pats sunkiai galėjau patikėti, kad esu šio įvykio dalyvis. Tai pakeitė mano gyvenimą, jaučiuosi atsakingas už kūrinius, kuriuos patikėjo man kaip dovaną Lietuvai.

– Pats surinkote paveikslus iš menininkų Prancūzijoje. Kokių reikalavimų turi menininkai ir jų agentai?

– Meno kūrinius iš menininkų ar juos atstovaujančių galerijų surinkau pats. Sąlygos buvo griežtos ir iš anksto suderintos. Kūriniai turėjo būti apdrausti, saugiai transportuojami. Dviese su bičiuliu Andriumi surinkome ir sukrovėme meno dirbinius į šalia Paryžiaus esantį sandėlį. Vėliau vienos Lietuvos autotransporto įmonės krovininė mašina pargabeno juos į Kauną, visi tapybos darbai ir skulptūros laimingai pasiekė nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus saugyklas.

– Ką parodos žiūrovai turėtų žinoti, prieš eidami žiūrėti Prancūzijos ekspresionistų kūrybos?

– Įspėju – lengva nebus, bet bus įdomu, nebus jokios sofistikacijos, noro patikti žiūrovui. Lankydamasis šioje parodoje dalyvaujančių dailininkų dirbtuvėse, iš pradžių pats buvau net sutrikęs nuo pirmos emocijos, bet kuo ilgiau buvau tų kūrinių aplinkoje, tuo labiau jie užbūrė ir įtraukė. Neabejoju, tai bus meno gurmanų puota.

Kviečia apsilankyti

Tarptautinė paroda "Šiuolaikinis prancūzų ekspresionizmas ir ne tik". Kauno M.Žilinsko galerijoje nuo lapkričio 9 iki gruodžio 31 d. Parodos atidarymas – lapkričio 9 d. 18.30 val.

Parodoje savo darbus pristato trylika menininkų: tapytojai Francisas-Olivier Brunet, Nicolasas Gasiorowski, Cristine Guinamand, Serge'as Labegorre, Niyazas Najafovas, Jeanas-Louisas Nehlichas, Olivier de Sagazanas, Gérardas Striche, Johanas Van Mullemas, skulptoriai Robertas Sobocinski, Rūta Jusionytė, Marcas Petit ir fotomenininkas Marcas Krugeris.