Libreto kaita

XX a. pradžioje Europos teatre buvo itin populiarios nuo revoliucijos pabėgusių rusų aristokratų istorijos. Muzikiniuose teatruose statytos operetės apie rusų kunigaikščius, princus, caraičius. Šia tema susidomėjo ir kompozitorius I.Kalmanas. Taip gimė operetė "Cirko princesė", kurios pagrindinis veikėjas – paslaptingasis Misteris X, o veiksmas vyko Peterburge ir Vienoje.

Operetė "Cirko princesė" pirmą kartą sceną išvydo 1926 m. kovo 26 d. "An der Wien" teatre Vienoje ir turėjo milžinišką pasisekimą. Ilgainiui libretas keitėsi. Sovietų Sąjungoje jokia tema apie carinę Rusiją nebebuvo aktuali. Tad rusų libretistai parašė naują istoriją, kurioje veiksmas vyksta Paryžiuje. Sutrumpėjo ir pirminėje versijoje buvę labai ilgi dialogai, apibendrintos pagrindinės šios istorijos mintys. Pagrindine siužetine ašimi tapo Misteris X, todėl operetės pradėtos vadinti šio veikėjo vardu.

Kaune operetė Kaune "Cirko princesė" buvo pastatyta 1995 m. pagal originalų Juliaus Brammerio ir Alfredo Grünwaldo libretą, kuriame buvo labai ryški rusų aristokratijos linija.

Naujausias pastatymas vadinasi "Misteris X" ir dramaturgės Ramutės Skučaitės rašytame librete nutolta nuo rusų aristokratijos temos. Čia kilmingas jaunuolis Etjenas Verdjė tampa pagrindiniu pasakojamos istorijos herojumi, likimo nublokštu į cirką, kur patiria daug lemtingų išbandymų, lydinčių ir šių dienų žmogų.

"Libretų variantų yra daug. Esu skaičiusi septynis jų. Originalioje versijoje svarbus buvo luomų konfliktas, kuris šių dienų žiūrovui jau nebeaktualus. Nemanau, kad tai yra įdomi tema, ypač jaunam žiūrovui, – įsitikinusi V.Streiča. – Suprantu, kad ištikimiems operetės gerbėjams tai priimtina ir įdomu, bet jaunesniam visa tai kiek svetima. Šiame pastatyme Rusijos aristokratijos atspindžių nebus, visas veiksmas vyks Paryžiuje. Personažai įgaus kitų atspalvių."

Be išankstinių nuostatų

Kas tas paslaptingasis Misteris X, centrinė istorijos figūra? Anot kūrėjų, jis yra intrigų auka: priverstas palikti prabangų gyvenimą Misteris X pradeda gyventi atskalūniškai. Jis nusigręžia nuo visuomenės, išsižada aukštos socialinės padėties ir tampa cirko artistu.

"Ir šiandien aplink mus labai daug cirko. Tame pačiame elite, visuomeniniame gyvenime, – analogijas brėžė režisierė. – Man pati svarbiausia mintis yra tai, kad mes taip stipriai ir aklai pasiduodame kalboms, rašytiems žodžiams, stipriai patikime jais. Ir kai mums reikia priimti kokį nors naują žmogų, mes apie jį jau turime susidarę išankstinę nuomonę."

Šiandien feisbuko realybėje mes esame ne asmenybės, o avatarai. Patys save sukuriame pagal standartus, kuriuos mums primeta neva kažkokie elitai.

Jeigu likimas suteikia galimybę žmogų pažinti it tą patį Misterį X, apie kurį nieko nežinai, tuomet gali pamėgti bet kokį asmenį. Čia ir yra Misterio X istorijos esmė.

"Jis žmogus su kauke, apie kurį niekas nieko nežino, – sutinka Fedorą Verdjė, kuri turi apie jį susidariusi išankstinę melagingą nuomonę. Tačiau moteris nežino, kad tai tas pats žmogus, apie kurį jai kažkas pasakojo, ir jį pamilsta. Tai yra be galo gražu, nes šiandien feisbuko realybėje mes esame ne asmenybės, o avatarai. Patys save sukuriame pagal standartus, kuriuos mums primeta neva kažkokie elitai ir pan. Šios paralelės tarp rusiškos libreto versijos ir šių dienų yra labai artimos ir įdomios", – pasakojo V.Streiča.

Stimpanko dvasia

Premjera turėtų nustebinti ausiai itin maloniu muzikiniu skambesiu (dirigentas – Jonas Janulevičius), netikėtais choreografiniais sprendimais (choreografas – Dainius Bervingis) ir dar šiame teatre nematytais cirko numeriais, kuriuos atliks ne žmonės, o žvėreliai. Tiesa, netikri.

Be to, kūrėjai atsisako operetėms būdingos vizualikos ir leis žiūrovams pasinerti į šiurkštoką, bet itin stilingą stimpanko estetiką.

Šio fantastikos žanro ištakos – XX a. devintojo dešimtmečio literatūra. Pagrindinis tokių kūrinių bruožas – veiksmas vyksta karalienės Viktorijos epochoje, kurioje be galo svarbūs moksliniai išradimai, glaudžiai susipynę su dabartiniais. Stimpanko stilistikai būdingas XIX a. elementų perkėlimas į dabartį suteikia meno kūriniams retrofuturistinę, robotizuotą išvaizdą naudojant metalo, medienos dalis, krumpliaračius.

Operetės kūrėjai sako norėję priartėti prie operetės laikmečio ir supratę, kad jį geriausiai perteikia būtent stimpankas, kuriam, beje, simpatizuoja ir patys. Todėl spektaklio kostiumai ir scenografija perteiks šios estetikos dvasią. Inspiracija tapęs čekų dizainerio ir tapytojo Alfonso Muchos kūrybinis palikimas, įkūnijantis pagrindines secesijos idėjas.

Spektaklio kūrėjai įžvelgia daug panašumų tarp XX a. pradžios gyvenimo ir šiandienos. Anuomet – kaip ir dabar – buvo madingos barzdos, vyko industrinė revoliucija – atsirado elektros lemputės, plienas, keitėsi architektūra ir t.t. "Šiandien irgi vyksta milžiniškas žmonijos tobulėjimo šuolis pradedant  internetu ir technologijomis. Vienintelis skirtumas tas, kad anuomet, atsiradus elektrai, nakties metu žmonės išeidavo į gatves, o dabar vakarais mes tiesiog liekame savo namuose ir per tuos mažuosius ekranus stengiamės išeiti į pasaulį", –  šmaikštavo kūrėjai.

Kauno valstybinio muzikinio teatro sceninės dalies vedėjas Vaidotas Jakutis, debiutuojantis kaip spektaklio scenografas, sako norėjęs atsiriboti nuo tradicinės operetės stilistikos, "visų tų kaspinėlių". Būtent stipankas jam pasirodęs tinkamiausias – kaip praeities ir dabarties jungtis. "O tai turėtų būti ypač įdomu jaunimui. Jis savo puošnumu labai papildo operetės turinį", – sakė kūrėjas.

Metalas, iš kurio gaminamos konstrukcijos, – grubus ir šaltas, tačiau, pasitelkus specifinį apšvietimą (šviesų dailininkas – Audrius Jankauskas), vizualiai jis atsiskleidžia visaip kitaip.

"Šiam stiliui būdingos šiltos spalvos, sendinto medžio faktūra. Tai irgi atsispindės scenografijoje ir Kotrynos Daujotaitės kuriamuose kostiumuose", – intrigavo dailininkas.

"Teatro kėdė turi būti kaip laiko mašina, kuri tave nuneša laiku, per šimtmečius, skirtingas vietas. Kartu su scenografu V.Jakučiu nutarėme, kad stimpanko stilius yra raktas, padėsiantis atverti duris į vaizduojamą laiką, ypač jis tinkamas vaizduojant scenas, vykstančias cirke. Kartu tai yra ir nenukrypimas nuo to amžiaus, ir jo sumoderninimas. Galimybė būti autentiškam ir kartu šiuolaikiškam. Norisi pažinti tų laikų žmogų, koks jis buvo, kokie buvo jo norai, troškimai, ir visai tai parodyti scenoje", – kūrybinius sumanymus dėstė V.Streiča.

Kas? Premjera "Misteris X".

Kur? Kauno valstybiniame muzikiniame teatre.

Kada? Rugsėjo 29, 30 d., spalio 1 d. 18 val.