Proginė dovana

Galingas ąžuolas, plasnojantis paukštis, pasakų pilis, spalvingas gėlynas, jūros bangas skrodžiantis laivas – jau daugiau nei metai kiekvienos Lietuvai, Kaunui ar Kauno apskrities viešajai bibliotekai reikšmingos dienos proga Ala sukuria vis kitą instaliaciją ant bibliotekos trečiojo aukšto grindų parketo.

"Stovint šalia, instaliacijos dydis, siužetas, spalvų deriniai ne itin matosi. Pirmą kartą mūsų lankytojai net pasipiktino, kaip nepagarbiai elgiamasi su knygomis ir dar kur – bibliotekoje! O viena moteris net žadėjo paskambinti į "Kauno dieną" – pranešti apie netvarką, – šypsosi A.Volkova. – Ar pranešė, nežinau, bet džiaugiuosi, kad susidomėję atėjote."

Bibliotekininkė kviečia užlipti į ketvirtą aukštą ir pažiūrėti žemyn – iš čia atsiveria nuostabus reginys: dešimtys knygų, sustatytų nugarėlėmis į viršų, suguldytų, išdėliotų lyg potėpiai dailininko drobėje, susilieja į unikalų kūrinį. A.Volkova rodo nuotraukas, kuriose užfiksuotos ir kitokios instaliacijos – su įkomponuotais žmonėmis – vaikais, suaugusiaisiais.

Potėpiai: sustatydama, įvairiai guldydama ir dėliodama knygas Ala kuria paveikslo faktūrą, struktūrą, išgauna tobulesnių spalvų niuansų. A. Volkovos asmeninio archyvo nuotr. 

"Turiu mintį šias nuotraukas panaudoti kalendoriui arba atvirukams", – prasitaria fantazijos nestokojanti kūrėja.

Šiose nuotraukose puikiai matyti ne tik instaliacijų grožis, bet ir ypatingas jų dydis – kai kurios didesnės nei 4–5 m.

Vis nauji iššūkiai

Mintis panaudoti knygas įvairiems meniškiems ar praktiškiems darbams nėra netikėta ar nauja: iš jų kuriamos skulptūros, baldai, lentynos, šviestuvai, knygų puslapiai įmantriai lankstomi, karpomi, klijuojami ir pan. Ši kūrybinė medžiaga Alai taip pat nėra naujiena: įspūdingiausias, iššūkiu tapęs darbas – puošni (beje, dėvima!) iš laikraščių puslapių suklijuota suknelė.

Pastarųjų instaliacijų idėją įkvėpė Valstybės 100–mečio proga Kauno Petrašiūnų progimnazijos pradinių klasių mokiniams organizuota Skaitytojų aptarnavimo skyriaus ir Elektroninių paslaugų plėtros grupės edukacija – iš knygų pastatyti pilį.

"Juk Gedimino pilis – mūsų valstybės simbolis. Ant grindų išdėliojau jos kontūrus, o vaikai nešiojo ir dėjo knygas. Dėl saugumo mūsų statinys nebuvo aukštas, bet pakankamai erdvus, kad tilptų beveik visi edukacijos dalyviai. Baigę nusifotografavome. Vaikams buvo labai smagu", – tikina A.Volkova, kurią, kaip ir moksleivius, įtraukė pats kūrybinis procesas.

Ji suprato, kad norint kurti didelius erdvinius objektus, būtinas tvirtas karkasas – viena ant kitos sudėtos knygos vargu ar tvirtai laikysis, konstrukcija nebus itin stabili, todėl pasirinko plokštumą.

Sulaukė palaikymo

Pirmuosius savo darbus Ala kūrė labai nedrąsiai – nežinojo, kaip į jos meną reaguos bibliotekos lankytojai.

"Dėl nepagarbaus elgesio su knygomis skaitytojams jaudintis nereikia: instaliacijoms nenaudoju skaitomų ir saugomų brangių, unikalių leidinių, atsirenku iš nurašytų, skirtų makulatūrai", – paaiškina pašnekovė.

Bibliotekos feisbuko paskyroje visada įkeliamos naujų jos darbų nuotraukos, kurios sulaukia didelio susidomėjimo ir puikių atsiliepimų. Teigiamas kūrybos įvertinimas A.Volkovą įkvepia nenuleisti rankų, realizuoti dar įdomesnius sumanymus.

Instaliacijoms knygas Ala atsirenka pagal dydį, storį, viršelių ir nugarėlių spalvą bei atspalvį. Koloritas – svarbiausias atrankos kriterijus: kuo platesnė spalvų paletė, tuo paveikslas tikroviškesnis, vaizdingesnis, iškalbingesnis.

Tapyba knygomis

"Man kiekviena knyga – tarsi teptuko potėpis ant drobės. Tai labiausiai matoma instaliacijoje "Medis". Ąžuolas – bet kuriam lietuviui stiprybės, tvirtybės, ilgaamžiškumo, kartu Lietuvos valstybės, mūsų tautos simbolis. Nereikia pamiršti, kad ir Kauno apskrities viešąją biblioteką iš visų pusių supa galingi ąžuolai", – pastebi darbų autorė, pastarąjį kūrinį skyrusi Baltijos kelio 30–mečiui paminėti.

Kad išgautų medį užliejusių saulės spindulių efektą, kaip profesionali tapytoja, A.Volkova naudojo virš 800 skirtingų atspalvių – nuo šviesios gelsvos, rusvos, sodrių žalių iki tamsiai raudonos – vyšninės, rudos, pilkos, knygas ne tik statė – kai kurias jų guldė.

Puokštė: "Motinos dienai" – gėlės mylimai mamai. A. Volkovos asmeninio archyvo nuotr.

Pasak pašnekovės, tik atrodo, kad knygas sustatyti nugarėlėmis vieną šalia kitos labai paprasta, o iš tiesų – vienas netikslus judesys ir nuvirsta ilgiausia, kantriai statyta knygų vora – negalima skubėti, reikia nusiraminti, susikaupti. Neretai, pavyzdžiui, "tapydama" pievą, jūrą, dėliodama medžio lapiją ji tyčia knygas guldo, vienas pridengia kitomis, kartais net atverčia it skaitytų – tai padeda išgauti norimą faktūrą, kurti tobuliau – it šešėliavimo technika akvarelėje persilieja spalvos.

Įasmeninti paveikslai

Jei knygos Alai virsta dažais, drobe tampa grindų parketas. Kreida ant jo ne tik nenusipieši viso vaizdo, negali pasižymėti net pagrindinių kontūrų – kreida pieštų linijų nuo parketo neįmanoma nuvalyti, lieka pėdsakai.

"Visus paveikslus dėlioju iš nuojautos, be iš anksto nupiešto eskizo, – šypsosi instaliacijų autorė. – Matyt, turiu gan gerą kompozicijos ir mastelio suvokimą."

Visgi A.Volkova labai kritiškai vertina savo darbus, vis suranda, ką galėjo padaryti kitaip, patobulinti. Jai smagu atrasti neįprastus sprendimus. Vienas tokių sumanymų – instaliacijas įasmeninti papildant vaizdus gyvais žmonėmis.

"Taip ne tik atsiranda daugiau spalvų, gyvybės – kuriama konkreti nuotaika. Priklausomai nuo to, kaip žmogus įsikomponuos – atsisės, atsiguls, kokia bus jo poza, nuotaika, keičiasi ne tik vaizdas, bet ir paveikslo siužetas, – džiaugiasi savo atradimu kūrybinga bibliotekos darbuotoja. Prie savo instaliacijų ji visada padeda iš viršaus atliktas jų nuotraukas. – Gal kam kils noras nusifotografuoti?.."