„Juose apsilankė 57 grupės – 8 suaugusių ir 49 vaikų. Viso sulaukėme 1289 svečių – 219 suaugusių ir 1070 mažųjų lankytojų. Daugiausia iš Kauno ir jo apylinkių, Kaišiadorių ir Rumšiškių, nemažai iš Vilniaus ir Alytaus, Lazdijų ir Kazlų Rūdos“, – sako moteris.

Susitikimų metu prisiminti senieji Kūčių ir Kalėdų papročiai, ragauta ir burta, žaista ir dainuota, dovanota ir linkėta... Ir linkėjimai neliko be atsako. Iš viešėjusiųjų sulaukėme ne tik daugybės padėkos žodžių, bet ir nuoširdžių apkabinimų, linkėjimų, eilių bei dainų.

„Pakapių gryčioje paklausus svečių po užsiėmimo, ko jiems trūko viešnagėje, dažniausiai išgirstas atsakymas – šeimos. Vienas kitas atsakė „patiekalų“, „dovanų“, „Kalėdų senelio“. Mat užsiėmimuose lankėsi ne raudonžiponis „kosmopolitas“, o archajiškas, vietinis Kalėda, pasipuošęs išvirkščiais kailiniais, todėl kai kuriems mažiesiems jis kėlęs įtarimą, jog netikras... Retai girdėjome žinią, kad Kalėdos – ne tik Kristaus gimimas, bet ir šventė, žyminti žiemos saulėgrįžą. Dar rečiau, kas, tiesą sakant nudžiugino, jog Kalėdos – tai dovanų metas. Taip, dovanų, bet dar kartą norisi pakartoti tarpušvenčiu išgirstą frazę: gaudami jas, pildome delnus, spintas ir panašiai, o dovanodami – širdis... “, – prisiminė V. Olechnovičienė.

Pasak muziejininkės, daug malonių emocijų padovanojo edukaciniai užsiėmimai juose dalyvavusiems.

„Jaučiame didžiulę analogišką „grąžą“ ir mes, juos vedusieji. Ir ne tik iš dalyvių. Kelis užsiėmimus stebėjo Vytauto Didžiojo universiteto Kultūrų studijų katedros Etnologijos mokslo krypties 3-čio kurso doktorantė Vaida Rakaitytė, rašanti disertaciją apie tai, kaip yra reprezentuojama etninė kultūra Lietuvos muziejuose, išryškinant muziejinės edukacijos aspektą. Po užsiėmimo Pakapių gryčioje išgirdome: Taip jau nutiko, kad į kalėdinius užsiėmimus Lietuvos liaudies buities muziejuje pavyko atvykti vėliausiai, jau apsilankius kituose muziejuose. Tikėjausi, kad bus gerai, bet kad taip...“, – pasakojo moteris.

Anot jos, aukščiausias lankytojų įvertinimas turbūt tas, kad iškart po pasibaigusio teiraujamasi, kokį dar užsiėmimą galima užsisakyti. Daugumos mokyklų atstovai lankosi šiuose užsiėmimuose nuolat. Viena pradinukų mokytoja prisipažino, kad ji – kas ketveri metai, t. y. su kiekviena savo laida.

„Tik ..., kaip liaudyje sakoma, „šaukštas deguto visą statinę medaus sugadina“. Nesugadino, bet šiek tiek gėlos širdyse liko... Kalėda išgirdo gražių lietuviškų Advento – Kalėdų laikotarpio giesmių ir dainų iš daugelio vaikų ir suaugusiųjų lūpų. Bet, deja, ne visi apie jas net girdėję. O kaip deklaruojamas dėmesys etninei kultūrai... Užsiėmimas per trumpas visko išmokyti. Tad išvykdamas Kalėda paliko linkėjimą – priesaką: jubiliejiniais valstybės metais išmokti kiekvienai klasei, kiekvienam kolektyvui po vieną lietuvišką Advento – Kalėdų dainą!“, – pasakojimą baigė muziejininkė.

Už nuotraukas, padovanotas Lietuvos liaudies buities muziejaus archyvui, dėkojama poniai Ivetai iš Kauno „Vyturio“ pradinės, dalyvavusios užsiėmime „Atvažiavo Kalėda“ gruodžio 8 dieną.