Greta muziejaus gyvenantys tytuvėniškiai suskaičiavo, kad lapiukų net devyni. Kasdien jie išlenda pažaisti ir prasimankštinti. Jaunikliai jau spėjo susidraugauti ir su kaimynų katinu. Dūksta visi drauge.

„Kai išeini į lauką pasėdėti, tai išeina į lauką čia kažkur pavaikščioti, palaksto. Pagąsdini – tai tuoj pabėga. Žaidžia su katinais, ateina pas kitus kaimynus – apsižiūri“, – pasakojo tytuvėniškė Lina.

Tačiau vietinių džiaugsmą keičia nerimas. Tytuvėniškiai bijo ligų ir jau suaugusių šių jauniklių elgesio. Jei žmonių jie nebijo dabar – ar suaugę neperžengs ribų? Anot tytuvėniškių, laukiniai gyvūnai turėtų gyventi miške – atokiau nuo žmonių ir gyvenamųjų namų.

„Skambinau į seniūniją, Tytuvėnų regioninį parką. Klausiau, ką daryti, kaip tuos gyvūnus iškraustyti, nes vis tiek jie ir ligas nešioja. Baisu ir dėl gyvūnų – žmonės ir vištas laiko, ir šuniukus turi“, – kalbėjo Lina.

Tačiau seniūnas į situaciją žiūri ramiai. Tiki, kad lapės jaunikliai čia neužsibus.

„Kiek bendravome su medžiotojais, mums patarė trupučiuką kantrybės, jie jau greitai turėtų išeiti į mišką. Natūraliai taip ir būna visada“, – pabrėžė laikinas Tytuvėnų seniūnas Valdas Ivanauskas.

Trikdyti lapių šeimynos ar ardyti urvo neketina ir aplinkosaugininkai.

„Mes ir rekomenduojame dažniausiai, kad paliktų laukinius gyvūnus ramybėje. Greičiausiai tie lapiukai užaugs ir išeis savaime“, – šnekėjo Šiaulių gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnas Edvinas Čepaitis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Nors patys gyventojai juos gaudyti gali, įstatymų nepažeistų. Nereikia būti medžiotoju, nereikia net leidimo.

„Sodybų ir negyvenamų pastatų savininkai ir valdytojai gali gaudyti plėšriuosius medžiojamuosius gyvūnus, kuriems pagal medžioklės taisykles yra nustatytas jų terminas“, – teigė E. Čepaitis.

Tačiau kol kas lapiukų žaidimais kieme besidžiaugiantys vietiniai įžvelgia grėsmę. Mano, kad jei jaunikliai ir išeis, gali sugrįžti žiemoti, o gal sukurs savo šeimas ir lapių šalia namų tik padaugės. Norėtų sutvarkyti ir tinkamai užmūryti muziejaus pamatą.

„Čia turėtų kažkas kažkaip išvilioti ir išvežti kažkur gražiai į mišką paleisti, kur yra jų namai. Ne ten, kur arčiau žmonių, kad nekeltų pavojaus, nes ir žmonės jiems kelia pavojų, ir jie žmonėms kelia pavojų“, – kalbėjo tytuvėniškė.

Seniūnija žada padėti vietiniams, nors minimaliai užmūrijant pamatą.

„Būtinai, kai jie išeis, kad nereiktų jų gąsdinti, tada būtinai reikės tvarkyti, jog jie ten nenorėtų kurtis“, – tvirtino V. Ivanauskas.

Anksčiau po miško muziejumi gyveno kiaunė, tačiau ji baimės žmonėms nekėlė. Pagyveno vienerius metus ir dingo. Anot tytuvėniškių, matyt, lapė ten ir rado kiaunės urvą ir jame nusprendė apsigyventi.