Abu šokio stilius originaliu būdu sujungsiantys atlikėjai rudenį pristatys novatorišką lietuviškame kontekste spektaklį, kuris, jų pačių teigimu, yra skirtas Kaune gyvenantiems šiuolaikinio šokio gerbėjams.

Iššūkis kūrybai ir gyvenimui

Kurti spektaklį šokėjus inspiravo jųdviejų draugystė, sceninė patirtis ir stiprus noras kurti drauge. Kad kažką įdomaus norėtų sukurti kartu, pirmą kartą šokėjai pradėjo kalbėtis dar prieš penkerius metus, bet tada dar neturėjo reikiamos patirties, tačiau visada norėjo sujungti savuosius šokio stilius. Tad šiame projekte ir bandys atrasti tą jungiamąją grandį.

"Pavadinimas yra militaristinis terminas, reiškiantis "sunaikinti iki pagrindų". Bet iš tikrųjų mes mintyje neturime tokios potekstės, jis labiau asocijuojasi su rizika "viskas arba nieko". Pavadinime dar yra skliaustelis, kai jį nuimi, išeina "round zero" – apskritas nulis. Tai simbolizuoja mintį, kad mes tuščioje, lygioje vietoje (sudėtingose šokėjui Kaune sąlygose) kursime savo pajėgomis ir bandysime įrodyti, kad galima kurti ir čia", – projekto pavadinimą aiškino M.Pinigis.

Jaunieji drąsūs kūrėjai prisipažįsta nebiją sudegti, nors bandys įgyvendinti idėjas, kurios Lietuvoje dar nėra plačiai žinomos. Jie išsikėlė sau tikslą atrasti kažką nauja ne tik pačiame šokyje, bet ir tai, kas būtų nauja jiems patiems. O tematika užgimusi labai natūraliai, tiesiog bendraujant ir prisimenant vaikystę.

"Atsirado bendrų prisiminimų, nors kartu ir neaugome, žiūrėjome tuos pačius filmus ir žavėjomės jų herojais. Kartais jie juokingi, pavyzdžiui, prisimeni, kaip lauke lakstydavai ir vaidindavai vėžliuką nindzę, ant galvos užsirišęs Pirmosios Komunijos juostą. Nebijome iš savęs, o ir iš tų herojų, kurie vaikystėje atrodė kaip kažkokie dievai, šiek tiek pasijuokti", – sakė M.Pinigis.

Nereikėtų suprasti, kad spektaklis bus kažkoks nerimtas ar juokingas. "Mes labai stengiamės akcentuoti tą iššūkį sau, nes spektaklio metu turime vienas kitą stipriai motyvuoti ir keisti. Tai susiję ir su mūsų pačių gyvenimais – atrodo, kad natūraliai susitikome kažkokio pokyčio laiku", – sakė atlikėjas.

Gastrolės aplenkė premjerą

Galutinės premjeros data ir vieta kol kas neišrinkta, tačiau ji numatoma spalio–lapkričio mėnesiais, greičiausiai vyktų įprastoje teatrinėje erdvėje. Įdomu tai, kad nors spektaklis dar nepastatytas, bet jo kūrėjai jau turi pakvietimą jį rodyti užsienyje. Gegužę pristatę pirmąją dalį prodiuseriams, sulaukė pasiūlymo rudenį spektaklį parodyti Kijeve.

"Greičiausiai mūsų pasirodymas suintrigavo tuo, kad buvo kitokios formos. Pasirinkome vienodą įvaizdį – plikas galvas ir dideles barzdas. Galbūt šis suvienodėjimas ir sukūrė to intriguojančio netikėtumo efektą. Faktas, kad esame kviečiami ir laukiami užsienyje mus labai motyvuoja. Tačiau mūsų prioritetas yra spektaklį parodyti Kaune", – džiaugėsi kūrėjai.

Spektaklis miestui

Dar vienas svarbus aspektas, subūręs šokėjus – stiprus noras sukurti spektaklį Kaune ir jį skirti būtent miestui.

Ne paslaptis, kad daugelis šokėjų, o ir kitų scenos menų atlikėjų, Kaune trumpai užsibūna. Pagrindinė priežastis – tinkamos kūrybai erdvės trūkumas. Tarp šių menininkų atsidūrę M.Pinigis ir M.Paplauskas nuolat blaškosi tarp Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos. Šokėjai atviravo, kad jiems tenka daug priverstinai keliauti, nors abu jaučia begalinę trauką kurti Kaune. Anot jų, iki šiol Kaune šokėjams nėra buvę palankių sąlygų save išreikšti, nes tiesiog nėra tam tinkamos fizinės erdvės. Netgi "Auros" pasirodymai yra pristatomi kitų teatrų ar universitetų salėse.

"Tad atsirado noras pastatyti spektaklį Kaunui ir įrodyti, kad yra ne tik "Aura", bet kad čia galima ir prikviesti kitų žmonių iš kitų miestų. Norėjosi išjudinti tuos ledus ir parodyti, kad mes galime kurti ir čia. Paradoksalu – keliauju po pasaulį rodydamas spektaklius, kurių esu pastatęs nemažai, o Kaune nėra kur jų parodyti. Su "(g)round zero" norime parodyti jaunesnės kartos žmonėms, kad jeigu kažko labai nori, tai tikrai įmanoma. Tiesiog reikia įdėti labai daug darbo ir pastangų. Aišku, profesionalumas taip pat reikalingas, nes norint parašyti projektą reikia turėti patirties. Labai norime, kad šis spektaklis taptų įkvėpimo šaltiniu jaunai kartai", – entuziazmu tryško šokėjai.

Komandoje – tik kauniečiai

Įgyvendinant šį šokio spektaklį prisidės ir dueto bendražygiai, išgyvenantys panašų stiprių iššūkių alkį: M.Pinigio žmona Agnė Pinigienė – atstovė viešiesiems ryšiams, kompozitorius Andrius Stakelė, apie septynerius metus taip pat anksčiau šokęs "Auroje", Artūras Bulota, kuriantis logotipus ir fotografuojantis dueto pasirodymus. Šios komandos narių skaičius dar nėra galutinis, dar turėtų prisijungti šviesų dailininkas. Visi kūrėjai bus susiję su Kauno miestu.

"Dažniausiai kuriant spektaklį būna vienas žmogus, atsakingas daugmaž už viską, o čia į kūrybinį procesą labai aktyviai įtraukta visa komanda. Čia vienodai svarbi kiekvieno nuomonė", – papildė A.Pinigienė.

Šiuo spektakliu kūrėjai siekia kurti mitą. Jie nori sukurti gyvą spektaklį, todėl jiems nėra svarbus vien tik galutinis rezultatas, bet rūpi ir pats procesas, atskleidžiantis šokėjams jų pranašumus bei trūkumus. Kūrėjai nori, kad apie šį projektą žmonės kalbėtų dar iki spektaklio premjeros.

"Norime netgi įgristi, nes mūsų herojus vieniems patiks, kitiems – ne. Čia kaip su kokakola – tu gali būti jos neragavęs, bet žinai, kad ji yra. Rengsime akcijas miesto viešosiose erdvėse. Niekada negali žinoti, kur mus gali pamatyti", – teigė M.Pinigis.

Bendruomenės plėtra

Kurdami spektaklį, šokėjai žada vykdyti ir edukacinę programą – jiems, sako, ypač svarbu tai, kad Kaune plėstųsi šokio bendruomenė. Kūrėjai mielai nori dalytis turima patirtimi ir ta, kuri susikaups šiam projektui pasibaigus.

"Norime, kad ta metodika, kurią bandome atrasti su šiuo spektakliu, sujungdami gatvės ir šiuolaikinį šokį, būtų pažini ir kitiems. Todėl rengsime seminarus ir kūrybines dirbtuves. Į seminarus Kaune ir kituose šalies miestuose žmones kviesime rugsėjį", – planais dalijosi kūrėjai.

Šokėjų noras didinti šokėjų skaičių Kaune siejasi su būsimo Teatro fabriko įkūrimo idėja. "Nesu šios idėjos iniciatorius, bet buvau, esu ir būsiu tas žmogus, kuris reprezentuoja tuos, kuriems tos erdvės reikia. Šiaip labai smagu, kad Kauno teatrai išsikovojo paramą šiam projektui. Poreikis kurti tokią erdvę tikrai yra. Jaunųjų menininkų Kaune yra, tiesiog kadangi nėra tos kūrybinės erdvės, labai sunku išmatuoti, koks jų skaičius ir kokios jų kūrybos sritys, nes jaunasis menininkas nereiškia vien tik išskirtinai scenoje esančio žmogaus, o ir kritikus, ir vadybininkus, ir t.t. Tad norėtųsi turėti tą vieną vietą. Ne būtinai privalome visi kartu dirbti, bet gerai būtų išmatuoti tai, kiek Kaune yra to kūrybinio potencialo", – intrigavo šokėjas.

Kaip pavyzdį atlikėjas pateikė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Vaidybos studijų programą, kurią baigę aktoriai, ne visi turi galimybę įsidarbinti Kauno didžiuosiuose teatruose, tad jiems tiesiog nelieka galimybės gyventi ir kurti šiame mieste. Su Teatro fabriku atsiranda galimybė saviraiškai. Erdvė bus panaši į tą, kuri šiuo metu yra Vilniuje – Menų spaustuvę. Tikimasi, kad į Kauną sugužės ne tik jaunųjų kūrėjų, bet ir profesionalų.

"Dar šis fabrikas svarbus dėl rezidencijų, kai atvažiuoja menininkai iš užsienio. Šiuo metu Kaune tai ganėtinai sunku padaryti. Norėtųsi statyti spektaklį, bet neturime ką pasiūlyti užsieniečiui, nes tiesiog nėra kur repetuoti. Gerai, kad dabar yra patalpa VDU, kur vyksta paskaitos, mes ten kaip ir turime repeticijų erdvę. Bet visą laiką reikia taikytis prie vykstančių paskaitų ir pan. Jeigu ateina konkretus laikas, kai atvažiuoja užsienietis, ir tu neturi salės, kyla problemų. Nesakau, kad Teatro fabrikas staiga viską išspręs ir visus sujungs, bet jis tikrai gali tai padaryti. Ten bus ne tik scena, bet ir dvi repeticijų salės bei biurai. Tai labai pagelbėtų, nes dabar kuri Kaune, bet jame nerodai. Kaunas galėtų būti šiuolaikinio šokio miestu", – patirtimi ir vizijomis dalijosi M.Pinigis.