Simbolinėje vietoje – Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorato rūmuose Donelaičio gatvėje, kur tarpukariu veikė Lietuvos Ministrų kabinetas, atidaryta paroda lankytojus kviečia susipažinti su Lietuvos diplomatijos šimtmečiu žiūrint kino kronikas, klausantis Kauno radiofono, studijuojant dokumentines nuotraukas ar pačiam renkantis dominančią informaciją prie specialiai įrengtų videoterminalų.
Dar viena parodos įdomybė – autentiškai atkurtas užsienio reikalų ministro Stasio Lozoraičio kabinetas su asmeniniais jo daiktais, knygomis ir iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus atgautais baldais, kurie buvo įamžinti daugelyje to meto fotografijų, tačiau iki šiol niekas gyvai nebuvo jų matęs.
Kiekviename kambaryje yra kažkas įdomaus, priklauso, koks laikotarpis jus domina.
„Stengėmės parodos neperkrauti dokumentais. Čia ne muziejus, ir ne archyvas, niekur pasaulyje į parodą atėję žmonės nebeskaito dokumentų. Todėl reikėjo rasti būdų kaip sudominti žmones“, – sakė istorikas A.Eidintas. Anot jo, parodoje buvo panaudota tik maždaug 1 procentas visų surinktų dokumentų.
Pasak istoriko, parodos lankytojas gali pats pasirinkti, kiek informacijos jis pasiruošęs priimti. Tačiau jos čia yra tiek daug, kad per valandą parodą apžiūrėti galima tik „bėgte“. „Stengėmės daug informacijos pateikti per technologijas. Taip pat labai įdomus sprendimas, įtraukiantis lankytoją į ekspoziciją – informacija pateikta diplomatiniuose pasuose, kuriuos galima vartyti. Tačiau laukiame lankytojų reakcijos, tada pamatysime, pavyko mums ar ne“, – sakė A.Eidintas.
Parodą taip pat rengęs diplomatas Vytautas Žalys prisipažino, kad informacijos rengiant parodą tikrai netrūko: „Buvo iššūkis, kaip ribotoje erdvėje pateikti tiek informacijos“. Anot jo, lankytojams parodoje gido tikrai neprireiks – informacija pateikta įdomiai ir suprantamai.
„Kiekviename kambaryje yra kažkas įdomaus, priklauso, koks laikotarpis jus domina. Galite išgirsti unikalų 1939 metų spalio mėn. Kauno radiofono pranešimą, kada pirmą kartą Lietuva išgirsta apie Vilniaus grąžinimą. Jis labai blogos kokybės, bet tai autentiška“, – pasakojo V.Žalys.
Diplomatas taip pat siūlė nepraeiti pro unikalius kadrus, kuriuose 1930-1936 metais nufilmuoti dauguma tarpukario diplomatų: „Petras Klimas nupirko kamerą savo sūnui, o šis visus svečius, kurie atvykdavo pas pasiuntinį P.Klimą Paryčiuje, nufilmuodavo. Tokiu būdu iki mūsų dienų išliko daugelis filmuotų kadrų ir dabar mes tuos žmones matome gyvus.“
Atskiras kambarys parodoje skirtas Lietuvos diplomatinei tarnybai egzilio laikotarpiu (1940-1990). Anot parodos autorių, tokios išsamios informacijos šia tema taip pat niekada nebuvo pateikta. „Lietuvos diplomatinė tarnyba buvo vienintelė tarnyba Lietuvoje, kuri veikė nenutrūkstamai visą šimtmetį“, – sakė V.Žalys.
Paroda veiks iki 2021 metų lapkričio 7 d.
Naujausi komentarai