Prekybos miestelio „Urmas“ teritorijoje vykusioje šventėje buvo galima paragauti virtuvės meistrų iš keliaujančio restorano „Vakarienės namai“ ir tinklaraščio Maistoklubas.lt paruoštų mėsainių, sužinoti naujų receptų, išgirsti įvairių patarimų ir netgi pasigaminti savo mėsainį.

Kol šventės dalyviai mėgavosi naujais skoniais ir klausėsi maisto ekspertų pasakojimų, čia pat buvo pagamintas rekordinio – 2,5 m – aukščio mėsainis. Jo skersmuo buvo įprastinis, tačiau dėl išskirtinio aukščio gamybos metu nebuvo apsieita ir be kopėčių.

Renginyje kalbėjęs žurnalistas, rašytojas ir maisto kritikas A. Užkalnis pastebėjo, kad daugelio žmonių požiūris į mėsainius yra prieštaringas, o gal net ir veidmainiškas.

„Girdime daug piktų atsiliepimų apie mėsainius kaip, neva, nesveiką, greitą maistą. Tačiau kartu matome, kokį milžinišką populiarumą jie turi, kiek atsidaro naujų madingų maitinimo vietų, kurie neapsieina be mėsainių savo meniu. Žinoma, tai nėra pats sveikiausias maistas, tačiau bėda ne pačiame mėsainyje, o kaip su juo elgiamasi. Jei valgoma skubant, negalvojant apie patį maistą, tai yra blogai.

Jei prie mėsainio yra suvalgomas kalnas gruzdintų bulvyčių ir išgeriami litrai gazuotų saldžių gėrimų, tai nėra gerai. Aš pats jau turiu prisižiūrėti savo mitybą, nes man jau 46 metai ir mėsainiai mano mityboje neužima didelės dalies. Bet kartas nuo karto pasimėgauti kokybišku mėsainiu, paruoštu iš geros bandelės, geros mėsos ir daržovių, tikrai galima“, – sakė A. Užkalnis.

Jis taip pat prisiminė savo pirmąjį kartą, kada paragavo mėsainio. „Tai buvo 1993 m., aš tada pirmą kartą viešėjau užsienyje, su kolega darbo reikalais svečiavomės Helsinkyje. Bare pasivaišinome alumi, užsimanėme valgyti. Tad įsigijome mėsainių iš gatvės vagonėlio. Man tas pirmasis mėsainis taip patiko, kad viskas baigėsi tuo, jog tą vakarą pirkau dar tris mėsainius. Buvau pasiryžęs juos valgyti tol, kol užteks pinigų“, – šypsojosi maisto kritikas.

Pasak jo, mėsainis yra vyriškas patiekalas. „Tai – viena iš tų sričių, kaip žvejyba ar krepšinis, kur moteris palieka vyrui laisvę veikti. Kur jis pats gali nuspręsti, kaip ir ką daryti. Kita vertus, tai yra ir pakankamai demokratiškas patiekalas, kurį kiekvienas gali pasiruošti taip, kaip nori. Yra pagrindiniai ingredientai, be kurių neapsieisi, bet galima pasirinkti ko dėti mažiau, ko daugiau, kokį padažą naudoti ir panašiai. Jį nesunku paruošti ir jo valgymas nereikalauja ypatingų ceremonijų“, – mėsainio privalumus vardijo A. Užkalnis.

Renginio svečias taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad iš Amerikos – laisvės šalies – atkeliavęs mėsainis yra ir savotiškas laisvės simbolis.

„Mėsainis yra amerikietiškos laisvės, erdvumo ir gausos simbolis. Nenuostabu, nes iš kitų šalių į Ameriką atvykę emigrantai, be kita ko, troško ir laisvės netaupyti maisto sąskaita ir valgyti daug. Ir čia jie tą sau galėjo leisti. Štai ir šioje šventėje matome to dydžio siekimo atgarsių – darome aukščiausią mėsainį. Ir tikrai džiugu, kad mes čia galime sau tą leisti, kad visi čia susirinkę žmonės gali pasidžiaugti skaniu maistu, puikiu oru ir smagiu bendravimu“, –pastebėjo A. Užkalnis.