Į galeriją "Aukso pjūvis" atskrido 17 angelų. Medinių, apvalučių, subtilių, "Angelai žemėje" – gerai žinomo skluptoriaus Leono Striogos paroda.

"Angelai žemėje" įsikūrė stiklinėje galerijos erdvėje, kuri angelams itin tinka – išties atrodo, kad jie patys ten suskrido ir, regis, kiekvienąkart gali nejuntamai dingti, išskristi: stiklinės pastato sienos tarsi nėra sienos, o tik susitartos erdvės riba, nes angelai gi visur skrajoja, nutupia, vaikšto ir niekaip jų neišvysi, todėl reikėjo kažkokios apibrėžtos erdvės, kur jie galėtų nors trumpam, o ypač prieš šv.Velykas, susirinkti, kad žmogui būtų lengviau, kad jis nurimtų, kiek atsipūstų, įsitikintų – angelų yra ir greičiausiai visi jie – tarp mūsų.

Leonai, o kodėl jie žemėje? Ne danguje, kitoje, švaresnėje, dimensijoje? "Žemėje jų labiausiai reikia. Kad kažkiek atmiežtų blogį, sumaištį, kad sukurtų daugiau tyrumo, gėrio, grožio, kuris mus gelbėja", – atsako jų kūrėjas, ir reikia išgirsti kaip L.Strioga sako žodžius "gėris", "grožis", kaip ištęsia balsius "ė", "o", ir tuose garsuose – regis, visa informacija, kuria iškart patiki, kuri yra tikra, kaip tikras yra Strioga ir jo medinės skulptūrėlės, alsuojančios nepaprastu jautrumu, beribe šiluma. Ir tie angelai atrodo iš kažkokio nepaprastai šviesaus medžio, kažkokio lengvo, ne visai medžio. "Tai beržas, – nusišypso skulptorius, – mūsų lietuviškas beržas."