Pustrečių metų Palestinoje gyvenusios žurnalistės Giedrės Steikūnaitės knygos pavadinimas yra kiek ironiškas: "Palestina: Laisvė yra labai graži."

Palestinos valstybės nepripažįsta didžioji dalis Vakarų pasaulio, tarp jų ir Lietuva. Palestina nėra visateisė Jungtinių Tautų narė, o svarbiausia – palestiniečiai gyvena okupacijos sąlygomis – Izraelis visiškai kontroliuoja jų gyvenimą, ekonomiką ir net judėjimą.

"Išvykau į Londoną studijuoti žurnalistikos ir kažkuriuo metu pas mane atėjo Palestina. Ar aš pati nuėjau pas ją. Pamačiau žemėlapį su kintančiomis jos sienomis ir uždaviau sau klausimą – kur pradingo visa ta žemė", – pasakojo autorė ne tik apie knygos, bet ir savo susidomėjimo Palestina priešistorę.

Ketvirtadienio vakare ji trisdešimčiai į knygos pristatymą susirinkusių kauniečių emocingai ir sudomindama pasakojo apie palestiniečių gyvenimą, aistringai diskutavo.

Knyga parašyta publicistiniu stiliumi. Joje – 27-ių palestiniečių istorijos, papasakotos jų lūpomis.

"Nenorėjau būti balta europietė, atvažiavusi ir kažką už juos papasakojusi. Reikėjo man ten nuvažiuoti. Sutikau daug gerų žmonių, jie man papasakojo daug savo istorijų ir buvo neteisinga, kad jos – kompiuteryje, o ypač mūsų brangiojoje šalyje, kurioje jos niekada nebūna pasakojamos", – kalbėjo autorė.

Knygos herojai – paprasti palestiniečiai. Tarp jų – ūkininkai, menininkai, fotožurnalistas, psichologai, kurie dalijasi mintimis apie kasdienį gyvenimą, savo šeimų istoriją, okupaciją. Knygoje yra ir autorės intarpų – prisiminimų, eilėraščių, vaizdelių.

"Tikiuosi, suprasti galėsime per žmonių likimus, o ne iš politikų iš tribūnų kalbų, kuriomis jie patys netiki'', – susirinkusiesiems pasakojo autorė.

Informacijos ir suvokimo apie Palestiną Lietuvoje nėra daug. Pagrindinės žinios, kurios mus pasiekia iš šio krašto, dažniausiai būna apie prasidėjusius neramumus, paaštrėjusį konfliktą su Izraeliu, smurtą.

Visiems Artimiesiems Rytams skendint chaose, tai tampa tik dar viena vieta, kuriame vyksta kažkoks iki galo neaiškus ir nesuprantamas konfliktas. Vis dėlto autorė yra įsitikinusi, kad kas jau kas, bet lietuviai tikrai turėtų suprasti palestiniečių padėtį ir likimą.

"Mus okupavo, juos okupavo. Mus trėmė, juos trėmė. Iš mūsų atėmė žemę, atėmė ir iš jų. Tik mes grįžome iš tremties, o jie vis dar joje. Laisvės troškimas toks pats ir ten, kaip čia. Labai panašūs esame. Palestinoje labai derlingos žemės ir žmonės vertėsi ūkininkavimu. Kaip mes – nuo arklo, taip ir jie", – pasakojo autorė.

Mus okupavo, juos okupavo. Mus trėmė, juos trėmė. Iš mūsų atėmė žemę, atėmė ir iš jų. Tik mes grįžome iš tremties, o jie vis dar joje.

Renginyje apie Palestiną pasakojo ir aktyvistė Gabrielė Tervidytė, kuriai į šią šalį grįžti draudžiama. Praėjusią vasarą moteris buvo suimta Izraelyje, įkalinta ir išsiųsta atgal į Lietuvą, kaip spėjama, dėl aktyvizmo.

G.Tervidytė pasakojo ne tik istorijas iš Palestinos, bet ir pristatė savo fotografijų parodą, kuri Kauno įvairių tautų kultūros centre veiks iki mėnesio pabaigos.

Filmą apie palestiniečių vaikų gyvenimą pabėgėlių stovykloje rodė ir kitas aktyvistas – Jonas Ohmanas, neseniai Prezidentės apdovanotas ordino "Už nuopelnus Lietuvai" medaliu.