Karmėlavos B.Buračo gimnazijos bendruomenės su Vytauto Didžiojo karo muziejumi ir Karmėlavos seniūnija surengtas minėjimas prasidėjo Petrašiūnų kapinėse – malda prie etnografo kapo. Renginiui persikėlus į Vytauto Didžiojo karo muziejų, kur saugomi B.Buračo fotografijų archyvai, tautosakos rinkiniai, juos pristatė istorikė Solveiga Lukminaitė; apie B.Buračo nuopelnus Lietuvos etnografijai pasakojo etnografė Gražina Kadžytė.

B.Buračas gimė 1897 m. sausio 18 d. Sidarų kaime, Šiaulėnų valsčiuje, ūkininkų šeimoje. Besimokydamas pradžios mokykloje pradėjo užrašyti tautosaką. 1915 m. įsigijo dumplinį fotoaparatą – išmainė su vokiečiu į savo drožinėtą lazdą. Visą likusį gyvenimą nesiskyrė su fotografija, pirmasis mūsų krašte panaudojo fotoaparatą kraštotyrai. Su Karmėlava siejamas svarbus B.Buračo gyvenimo tarpsnis. Šiame miestelyje 1944–1954 m. jis dirbo mokykloje.

Keliaudamas po Lietuvą sukaupė didžiulį fotografijų archyvą: daugiau kaip 4 tūkst. negatyvų ir 36 tūkst. pozityvų. 1937 m. tarptautinėje Paryžiaus meno ir technikos parodoje už 25 nuotraukų kolekciją apdovanotas aukso medaliu. Buvo surinkęs apie 4,2 tūkst. dainų, 7, 6 tūkst. papročių ir smulkiosios tautosakos pavyzdžių, šokių ir žaidimų aprašymų, 6,4 tūkst. margučių; 800 lietuviškų tautinių juostų. Paskelbė apie 600 straipsnių.