16 val. Vandžiogaloje lauks Mindaugo Lukošaičio paroda „Gyvenimai. Vandžiogala“ ir susitikimas su jos autoriumi. Dailininką kalbins žurnalistė Kotryna Lingienė. Renginį lydės Gintauto Gascevičiaus muzikinis performansas.

M. Lukošaitis (g. 1980 m. Šiauliuose) yra skulptorius, piešėjas, parodose dalyvauja nuo 1997 m. Bene labiausiai menininką išgarsino jo piešinių ciklai „Pasipriešinimas“ (arba Rezistencija) ir „Žydai. Mano istorija“, kuriuose meistriškai supinama istorija ir vaizduotė. Abiejuose cikluose dailininko vaizduotė kuria galimų situacijų rekonstrukcijas, atkuria traumines istorinės tikrovės akimirkas. Dailininko kūrinius įsigijo Lietuvos ir pasaulio muziejai.

M. Lukošaitis savo piešinių parodą „Gyvenimai. Vandžiogala“ kūrė tyrinėdamas Vandžiogalos miestelio gyvenimą ir vietos dvasią – kraštovaizdį, istoriją ir žmones. Meistriškais pieštuko judesiais menininkas sukūrė savotišką Vandžiogalos piešinių dienoraštį, pripildytą autentiškų vietos fragmentų ir menininko vaizduotės reginių. 

Paroda „Gyvenimai. Vandžiogala“ yra „Istorijų festivalio“ – vieno iš didžiųjų „Kaunas 2022“ programos „Atminties biuras“ renginių –  dalis.

M. Lukošaičio piešinys. / Organizatorių nuotr.

Kelionei būtina išankstinė registracija. Registracija veikia iki lapkričio 19 d. 15 val.

Kelionės pradžia: lapkričio 20 d. (šeštadienis), 15 val.

Kelionės pradžios vieta: „Kaunas 2022“ autobusas iš Kauno autobusų stoties, apie tikslią pradžios vietą prieš kelionę užsiregistravusieji bus informuoti.

Kelionėje ir renginyje bus galima dalyvauti tik su galimybių pasu ar analogiškais imunizaciją patvirtinančiais dokumentais.

Parodos vieta: Vandžiogalos laisvalaikio salė, Parko g. 6, Kauno rajonas.

Dailininkas sako:

Visuomet, kai pravažiuoju kokį miestelį, pagalvoju, kokie žmonės čia gyvena, koks tas kraštas yra iš tikrųjų. Iš pažiūros ramus apylinkių kraštovaizdis dažnai tėra apgaulinga regimybė. Pirmieji pasitinkantys vaizdai – tvarkingos gatvės, graži bažnyčia, kapinaitės, vienas kitas įdomesnis statinys liudija, kiek ir kokio gyvenimo čia būta. Tačiau tai tik regimybė, paviršius, po kuriuo slepiasi gilesni dalykai. Atsitiktiniai praeiviai, smalsūs veidai, tyrinėjantys tave kaip nežinomą atvykėlį, palaipsniui atskleidžia čia gyvenančiųjų savijautą, jų džiaugsmus ir nerimą, dvasinę gyvastį… Dažnai miestelių bendruomenės turi labai savitus tarpusavio santykius, susiklosčiusius per dešimtmečius ir net šimtmečius. Kai kurie dalykai ateina iš neatmenamų laikų, jie veikia ir formuoja šiandienos atmosferą.

M. Lukošaičio piešinys. / Organizatorių nuotr.

Atvykęs į kokį miestelį visuomet bandau įsivaizduoti tą pirmąjį vietos gyventoją, nuo kurio viskas prasidėjo. Pasinerdamas į temą, susijusią su istorija, nesistengiu būti istoriku ir juo labiau praeities iliustruotoju. Pirmiausia siekiu pajusti vietos dvasią ir stebėti, kokie reginiai mane aplanko. Vienas kitas istorinis faktas, vietos gyventojo pasakojimas, įdomūs statiniai, paminklai kuria meninio tyrimo įtampą ir kryptį. Taigi ir ši paroda yra mano pirmųjų stebėjimų rezultatas – trapūs tarpusavio santykiai, skaudūs trauminiai įvykiai, nerimastingas ateities laukimas… Žengdamas pirmuosius meninio tyrimo žingsnius leidžiu sau nerūpestingai eskizuoti „nuo neatmenamų laikų“ iki šiandien – tai, ką pamatau pirmiausiai. Taip čia išnyra dinozaurai, kalnai, kurie persidengia su dabarties vaizdais. Tai pirmieji lengvi Vandžiogalos prisijaukinimo gestai, štrichai, prisilietimai popieriaus lape.

Tikiuosi, kad ši meninio tyrimo kelionė bus įdomi, kupina atradimų ir apmąstymų. Šie piešiniai nėra Vandžiogalos istorijos ar vietos kraštovaizdžio iliustracijos. Tai mano bandymas prisijaukinti šią vietą, ją atpažinti ir įsivaizduoti.