Meno sintezė
Ketvirtadienio vakarą kauniečiai sutiko išskirtiniame vakarėlyje, kur atmosferą kaitino karštas stiklas, degančios krosnys bei disko ir technomuzikos skambesys. Festivalio „Vitrum Balticum 2017“ dalyviai ypatingą stiklo pūtimo pasirodymą galėjo stebėti ne tik gyvai, karšto stiklo studijoje, bet ir per tiesioginę transliaciją milžiniškame ekrane.
Švedų menininkas Markusas Emilssonas stiklo festivalio atidarymui pasirinko griauti mitą, jog stiklo meno procesai pasiekiami tik tam tikram ratui profesionalų. Būtent dėl to, tiek atidarymo, tiek viso festivalio metu žmonės, besidomintys stiklo menu, kviečiami užsukti į VDA Kauno Fakulteto karšto stiklo studiją patirti ir pamatyti magišką stiklo technologijų procesą bei kaip gimsta stiklo šedevrai.
„Kadangi kuriu kartu su kitais, sunku iš anksto žinoti, kas gausis. Čia svarbu, kad publika dalyvautų, siūlytų savo idėjas. Kuriame įsivaizduojamą bebaimį objektą, kuris mums suteikia galią“, - apie galutinį stiklo meno produktą, sukurtą kartu su susirinkusiais kauniečiais kalbėjo švedų menininkas.
Jis dalyviams liepė atsakyti į įvairius klausimus tokius, kaip kur yra saugiausia ir jaukiausia vieta, koks gyvūnas turi kokią nors galią, kokia jo kūno dalis yra pati reikšmingiausia, koks kvapas primintų geras emocijas ir pan. Iš dalyvių atsakymų buvo sudarytas galutinio stiklo meno kūrinio vaizdas.
Neįprastame vakarėlyje susijungė dvi skirtingos meno rūšys – stiklo gamyba bei muzika. M.Emilssonas tikino, kad disko muzika padeda įsijausti
„Pasirinkau tokią formą tam, kad sukurčiau atmosferą, kokia būna po darbo, nors mes karštoje atmosferoje dirbame. Tačiau įprastai darbe kūnas būna sukaustytas, tačiau šokio judesiai išlaisvina ir patį stiklo pūtimą. Be to, tai kelia gerą nuotaiką ir įtraukia kitus žmones, o man tai svarbu atliekat meninį darbą“, - tikino stiklo meistras.
Neįprastas kinas
Į VDA KF kiemelį susirinkę kauniečiai tikino, kad atmosfera tikrai įkaitusi. Tie, kurie disko ir stiklo sintezės procesą stebėjo karšto stiklo studijoje, vieningai tvirtino, kad dvi meno rūšys tikrai viena kitą papildo.
„Čia karšta, tikrai karšta, nesijaučia jokio rudeninio dvelksmo, priešingai – gali pasijausti kaip tropikuose. Aš pirmą kartą stebiu, kaip gimsta stiklo kūrinys. Žmonės mato tik galutinį produktą, tačiau tai nekelia tiek daug emocijų, nes nematei, per kokį pragarišką karštį viskas praėjo“, - įspūdžiais pasidalijo procesą stebėjęs Vilius.
Apie gerą renginio idėją antrino ir gamybos procesą lauke stebėjusi Julija. Anot jos, jei sušalai, galima prie karštos krosnies sušilti, o po to vėl grįžti į lauką ir mėgautis kitokiu kinu.
„Per didelį ekraną matėme visą disko šokėjų ir menininko darbą. Kai prie Kauno pilies lauke rodydavo kiną, bent kiek gali nuspėti scenarijų, o dabar nežinai, kaip viskas klostysis, nes juk veiksmą kuria ir paprasti žmonės. Labai gera iniciatyva, nes gali ir pabendrauti su draugais, ir pamatyti, kaip gimsta kolektyvinis menas bei gryname ore pasimėgauti kavos puodeliu“, - pasakojo buvusi VDA studentė.
Populiarina stiklą
VDA KF dekanas prof. Jonas Audėjaitis tikino, kad stiklo meno festivalis „Vitrum Balticum 2017“ leidžia ne tik pažvelgti į dažnai uždarą stiklo gamybos procesą, bet taip pat ir populiarinti šią specialybę. Šiuo metu stiklo meistrystės mokosi apie penkiolika studentų, tačiau jie sukuria gražiausius darbus, kurie kaip mat yra išgraibstomi.
„Renginys svarbus tuo, jog tai yra stiklo meno šventė, kurią menininkai sugeba padovanoti ne tik meno bendruomenei, bet ir visiems kauniečiams. Šiaip pats stiklas yra nuostabus, nes visi paima stiklo gabalą į ranką ir netiki, kad tai yra išvirinta tokiame karštame pragare“, - sakė J.Audėjaitis.
Anot jo, kol kas ši profesija nėra labai populiari, tačiau reikia puoselėti visas meno rūšis. „Mūsų menininkų imtis yra labai maža. Kiti universitetai vienoje grupėje turi daugiau studentų, nei pas mus vienoje specialybėje per visus kursus. Bet mes nesame užribyje, nes esame labai reikalingi, nes visi suvokia meno reikšmę ir nori gražaus interjero, skoningai rengtis ar turėti kokį paveikslą. Tad ir šis renginys skatina pažinti stiklo meną ir suprasti kūrinio atsiradimo procesą. Kartu tai skatina rinktis šią specialybę ir patiems prisidėti prie stiklo dirbtuvių“, - sakė VDA rektorius.
Apie festivalio atidarymo žvaigždę
Pirmas menininko M.Emilssono prisilietimas prie stiklo medžiagos prasidėjo istoriniame stiklo regione – Smalande, Švedijoje. Šio regiono įtaka jaučiama menininko darbuose – tiek technikoje, tiek estetiniuose sprendimuose. Markuso kūryba daugialypė - nuo skulptūrinių objektų iki meistriškumo pasirodymų bei dirbtuvių. Jo pagrindinė idėja - tyrinėti stiklo medžiagiškumo ir meistrystės kaip socialinio reiškinio problematiką. Stiklą menininkas naudoja derindamas paprastas formas su homogeninėmis struktūromis.
„Pasirinkdamas stiklo medžiagą savo kūryboje gilinuosi ne vien į estetinę stiklo išraišką, bet pasirenku šią materiją siekiant kurti tarpasmeninius susitikimus ir socialinį bendradarbiavimą. Kaip menininkas siekiu aktualizuoti meistrystę kaip socialinę praktiką, tirti bendradarbiavimo ir bendruomeninio kūrybiškumo metodus”, – prieš oficialų festivalio „Vitrum Balticum 2017“ atidarymą kalbėjo švedų menininkas.
Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Kauno miesto savivaldybė.
Stiklo meno festivalis „Vitrum Balticum 2017“ vyks iki spalio 25 d. Susipažinti su stiklo subtilybėmis bus galima ir buvusiame Aleksoto stiklo fabrike.
Naujausi komentarai