Atgaivinta istorija

Pagrindinių miesto menininkų kalvių istorija prasidėjo tuomet, kai 1922 m. tapytojas, meno kritikas Justinas Vienožinskis įsteigė Kauno meno mokyklą. Žaliakalnyje radosi svarbus kultūros lopšys: tarpukariu čia buvo ugdoma nauja dailininkų karta, greta vaizduojamųjų menų kūrėsi ir taikomojo meno specialybės.

VDA Kauno fakultetas, minėdamas Kauno meno mokyklos 100-metį, pristato šių metų jubiliejinius renginius: dvylikos parodų ciklą apie meno mokyklos įkūrimą ir jos įtaką šiems laikams bei tarptautinę konferenciją „Menas moderniai šaliai moderniame mieste“.

Ciklo parodos vyks kiekvieną mėnesį VDA Kauno fakulteto galerijoje (Muitinės g. 2). Visos VDA Kauno fakulteto katedros pristatys po Kauno dailės tęstinumui reikšmingą asmenybę ar temą, todėl katedrų organizuojamose parodose bus galimybė susipažinti su Vladimiro Dubeneckio, Justino Vienožinskio, Adomo Galdiko, Juozo Zikaro, Liudo Truikio, Liudviko Strolio, Stasio Ušinsko ir kitų asmenybių kūryba. Parodos „Šiandienos pulsas“, „Dabarties norai ir pažadai“, „Ritualai ir istorijos“, „Atminties archyvas“ leis lankytojams paimprovizuoti apie mokytojų ir mokinių – skirtingų kartų – ryšius, tęstinumą ir naujus bręstančius meno kontekstus, kurie skatins ieškoti sąsajų tarp reikšmingos praeities ir inovatyvios dabarties.

Tema: parodų ciklas Kauno meno mokyklos šimtmečiui pradėtas nuo V.Dubeneckiui skirtos ekspozicijos. / Visuotinės lietuvių enciklopedijos nuotr.

Kauno kolegijos Menų akademija kviečia į garsiausių savo auklėtinių darbų parodas. Šiuo metu "Pelėdų kalno" galerijoje vyksta dailininko, fotografo, leidėjo Rimanto Dichavičiaus paroda „Tarp laiko virsmų“.

Suburs teoretikus ir praktikus

Rugsėjo 15 d. Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje vyks tarptautinė konferencija „Menas moderniai šaliai moderniame mieste“. Ši konferencija suburs meno praktikus ir teoretikus diskutuoti labai skirtingomis temomis, kurių ištakas žymi Kauno meno mokyklos įkūrimas. Joje bus kalbama apie mokyklos kontekstus, vizijas, savitumą, tęstinumo paieškas ir šiandienos iššūkius.

Konferencijos pranešimų data – rugsėjo 15 d. – pasirinkta neatsitiktinai. Tądien, prieš 100 metų (1922 m.), į pirmąjį tarybos posėdį galutinai suvalstybintoje meno institucijoje rinkosi mokytojai. Po jo prasidėjo nuolatinės paskaitos. Tad ši konferencija dvylikos parodų apsuptyje – simbolinis slenkstis į antrąjį nacionalinės meno mokyklos šimtmetį.

Modernybių dialogai

100-mečiui skirtą parodų ciklą VDA Kauno fakultetas pradėjo paroda, skirta legendiniam tarpukario architektui Vladimirui Dubeneckiui. Parodą „Vladimiras Dubeneckis. Modernybių dialogai“ pristato Architektūros katedra.

Tema: parodų ciklas Kauno meno mokyklos šimtmečiui pradėtas nuo V.Dubeneckiui skirtos ekspozicijos. / M. Oniščik nuotr.

Visos VDA Kauno fakulteto katedros pristatys po Kauno dailės tęstinumui reikšmingą asmenybę ar temą.

V.Dubeneckis (1888–1932) – dailininkas, architektas, Sankt Peterburgo imperatoriškosios meno akademijos absolventas, Kauno meno mokyklos pedagogas, Lietuvos architektų sąjungos įkūrėjas, pirmuoju jos pirmininku buvęs iki pat mirties. Vienas išskirtinių jo kūrybinės biografijos bruožų – nors buvo nelietuvis, tapo pirmuoju tautinio stiliaus propaguotoju Lietuvoje.

Vladimiro tėvas Josifas Dubeneckis, kaip „politiškai neištikimas elementas“, iš Vilniaus į Sibirą carinės valdžios ištremtas 1888 m. Rusų kilmės menininkas V.Dubeneckis, gyvenęs ir dirbęs Kaune 1919–1932 m., Lietuvai paliko sodrų palikimą. Brandžiausias architekto kūrinys – Vytauto Didžiojo muziejaus pastatas Kaune (šiuo metu – Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus ir Vytauto Didžiojo karo muziejus) – tapo Lietuvos valstybingumo simboliu. V.Dubeneckio pasiūlytas tautinis stilius tapo populiarus tarpukario madoje, architektūroje.

Savo kūryboje V.Dubeneckis buvo nenuilstantis praeities ir modernybės sintezuotojas, praeitį perkuriantis pagal laikmečio specifiką, Lietuvos valstybinius poreikius ir ekonominių sąlygų realybę. Jis studijavo Lietuvai būdingą architektūrą, tačiau nekopijavo praeities statinių, o perkurdavo juos retrofuturistiškai.

V.Dubeneckio matymo tęstinumas šiuolaikinių architektų ir dailininkų kūriniuose – interaktyvus paminklas jo nuveiktiems darbams, kartu ir šiuolaikiška tautinės modernybės dirbtuvė.

Palikimas: vienas garsiausių tarpukario architektų yra sukūręs modernumu savąjį laikmetį pralenkusius pastatus, tarp kurių – ir VDU karo muziejaus bei Nacionalinio M.K.Čiurlionio muziejaus kompleksas. / Evaldo Šemioto nuotr.

2018 m., minint V.Dubeneckio 130-ąsias gimimo metines ir Lietuvos valstybingumo šimtmetį, Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus išleido humanitarinių mokslų daktarės architektūrologės Linos Preišegalavičienės monografiją „Tautinės modernybės architektas: Vladimiro Dubeneckio gyvenimas ir kūryba 1888–1932“. Joje išsamiai atskleidžiamas architekto, dailininko, pedagogo, tautinio stiliaus ir moderniosios architektūros pradininko bei propaguotojo gyvenimas ir veikla.

V.Dubeneckio asmenybės, kūrybinio palikimo gerbimas yra fenomenalus reiškinys, nes prasidėjo iš karto po menininko mirties 1932 m. ir vyko nepriklausomai nuo besikeičiančios kultūrinės-politinės situacijos.

Kas? Paroda "Vladimiras Dubeneckis. Modernybių dialogai".

Kur? VDA Kauno fakulteto galerijoje (Muitinės g. 2).

Kada? Veikia iki vasario 4 d.