Lapkričio 29-ąją nuo 18 iki 22 val. KMN virs gyvu atminties muziejumi, kur vienai nakčiai atgims legendinė kavinė su visais jos lankytojais, svečiai galės išvysti nematytas pastato erdves ir įsilieti į parodų, instaliacijų, performansų, koncertų ir šokio pasirodymų meninį-kūrybinį vyksmą.

Reikšmingą sukaktį KMN erdvėse pažymės daugybė menininkų – Menininkų sodelyje lankytojus pasitiks prožektoriais apšviesta Daivos Citvarienės ir Gintaro Česonio inicijuota paroda. Įžengę į koncertų salę svečiai susidurs su KMN istorija – ligoninės lovos ir žaislai primins apie ankstesnę pastato paskirtį, šokio teatro "Aura" šokėjai įkūnys istorinius personažus – vaikus, saugumiečius, bufetininkę, padavėją ir kt., skambės Arvydo Joffės ir Motiejaus Bazaro muzikos improvizacijos.

Sekdami rodyklėmis lankytojai bus pakviesti surasti Įsimintiniausio Kauno menininko "Sparnuotąją koloną" ir naujai pažvelgti į daugiau nei 30 metų fojė puošiantį dailininkės Aldonos Keturakienės keraminį pano "Pėdsakas". "Auros" šokėjai bandys prikelti mūzas – nubrauks dulkes nuo dailininko Vytauto Banio kurtų vitražų, vaizduojančių menus globojančias deives. Laukiama ir Ramūno Jaro performanso bei kitų menininkų dalyvavimo.

Pirmame KMN aukšte, "Mūzų svetainėje", vienam vakarui atgims daugelio kauniečių atsiminimuose gyva legendinė kavinė. Kaip ir prieš daugiau nei 20 metų, jubiliejaus vakarą improvizuotoje kavinėje bus galima išvysti čia ir dabar kuriančius, ant servetėlių eiles rašančius ir savo kūrybą skaitančius poetus. Lankytojus aptarnaus "Auros" šokėjos įkūnijama bufetininkė.

Jubiliejaus vakarą lankytojai turės išskirtinę galimybę patekti ir į KMN erdves, kurios paprastai būna užrakintos arba skirtos tik administracijai. Rūsyje bus įrengtas "Saugumo štabas" – čia susidomėjusieji legenda, kad sovietmečiu Menininkų namuose galėjo būti sumontuota pasiklausymo įranga, galės patys išbandyti pasiklausymo įrangą.

Prie laiptų į antrąjį pastato aukštą esančiame kambarėlyje veiks "video #istorijų kabina", kurioje svečiai galės pasidalyti savo istorijomis apie Kauno menininkų namus arba pristatyti savo spontanišką kūrybą. Ši "#istorijų kabina" – visą mėnesį Kauno menininkų namų feisbuko platformoje kuriamo vaizdo dienoraščio su įsimintiniausiais KMN kūrėjais tąsa.

Antrajame pastato aukšte svečiai galės užsukti į administracines patalpas – žvilgtelėti, kokias vertingas atsargas menininkai laiko seife, pasidomėti, kaip senesniais laikais buvo skaičiuojami menininkų honorarai, iš kokio kabineto menus kuruoja KMN direktorius. Duris atvers ir Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyrius.

Iš antrojo aukšto balkono bus patogu apžiūrėti apšviestą Roberto Antinio skulptūrų parkelį, o Parodų salėje norintieji galės ne tik pasinerti į muzikos ir tapybos improvizacijas, bet ir paragauti tikro džemo. Drąsiausiesiems "Auros" personažas gaisrininkas – kuris primins apie pastate siautėjusį gaisrą – padės kopėčiomis patekti į palėpę, kur skambės kompozitoriaus Arno Mikalkėno garso instaliacijos.

Pradžių pradžia

Kauno menininkų namų veiklos pradžia laikoma 1971 m. lapkričio 29 d., kai architekto Vytauto Žemkalnio-Landsbergio (1893–1993) projektuotame pastate Kaune, V.Putvinskio g. 56, buvo įsteigti Kūrybinės inteligentijos namai. Nuo 1972 m. jie pervardyti Kauno meno darbuotojų namais, o nuo 1979 m. – Kauno menininkų namais.

Pats pastatas, kuriame įsikūrę KMN, iškilo dar 1930 m. ir buvo skirtas Vatikano diplomatinei atstovybei Lietuvoje, tačiau dėl nežinomų priežasčių nunciatūra čia taip ir nebuvo įkurta. 1932 m. po neesminių pokyčių pastate įrengta vaikų ligoninė, o ankstyvaisiais sovietiniais metais čia veikė vaikų darželis.