"Gatvės gyvos vaikams" gidė Karina Židokaitė teigia, kad pažinę savo miesto istoriją vaikai ima jį labiau branginti, labiau su juo tapatintis. Mergina neseniai pradėjo vesti ekskursijas vaikams būtent tarpukario tema.

– Koks faktas tave pačią labiausiai nustebino, ruošiantis tarpukario ekskursijoms? Gal atradai kažką visai netikėto?

– Nagrinėjant skirtingus tarpukario Kauno aspektus kiekvieną kartą maloniai nustebina miesto daugiakultūriškumas. Tautinės mažumos buvo neatsiejama miesto gyvenimo dalis, čia gyveno, dirbo ir kūrė lenkai, žydai, rusai, vokiečiai ir kt. Ekskursijos metu vaikams plačiau pristatau žydų bendruomenę, kuri 1937 m. sudarė netgi 25 proc. miesto gyventojų.

Vienas pagrindinių mano, kaip gidės, tikslų yra sužadinti vaikų vaizduotę.

– Apie tarpukario laikotarpį pasakoji vaikams – ne tik progimnazistams, tačiau ir mažiesiems pradinukams. Kaip kūrei maršrutą, kuo rėmeisi atsirinkdama informaciją? Juk sakoma, kad sudominti šiuolaikinius vaikus labai sudėtinga.

– Kelerius metus dirbu su pradinukais ir sakyčiau atvirkščiai – juos sudominti nesunku, jie imlūs ir smalsūs, mėgsta patys vertinti, lyginti. Kalbant apie maršrutą, pasirinkau kauniečiams gerai žinomą atkarpą – Laisvės alėją, kuri puikiai reprezentuoja skirtingus tarpukario aspektus. Be gidams įprastų istorinių šaltinių, rėmiausi penktokų istorijos vadovėliais, nes penktoje klasėje mokomasi apie tarpukarį Lietuvoje. Taip stengiausi susieti pamokose išmokstamą teoriją su realiais objektais. Kada istorija tampa artima ir suprantama, ją mokytis būna įdomiau.

– Trumpai papasakok, kokias temas, istorijas palieti savo ekskursijoje vaikams.

– Ekskursijos metu susipažįstame su Kaune gyvenusiais ir dirbusiais Prezidentais, populiariąja tarpukario kultūra, architektūra, pasakoju apie tuo metu vykusius transporto ir valiutos pokyčius ir kt. Žinoma, vaikams suprantama kalba, paprastai ir be daugybės datų. Dar noriu pabrėžti, kad Kauno tarpukaris taip pat yra visos Lietuvos tarpukaris, juk čia buvo jaunos valstybės centras. Todėl tikiu, kad ši ekskursija aktuali ne tik kauniečiams.

– Ekskursijose vaikams reikia pasitelkti įvairių kūrybinių priemonių, žaidimų. Gal gali pasidalyti keliais pavyzdžiais? Iš kur semiesi idėjų?

– Vienas pagrindinių mano, kaip gidės, tikslų yra sužadinti vaikų vaizduotę. Tą stengiuosi daryti net tik savo pasakojimu, kurį gausiai iliustruoju nuotraukomis, bet ir interaktyviais elementais. Vienas jų – galimybė pačiupinėti ir apžiūrėti antikvarines tarpukario litų monetas. Ekskursijos metu taip pat ragaujame žydišką macą, simuliuojame Seimo balsavimą, o su pradinukais truputį ir pabėgiojame.

– Kokias vietas, susijusias su Kauno tarpukario istorija, rekomenduotum visiems aplankyti?

– Daugybė Kauno naujamiesčio gatvių ir pastatų mena tarpukarį, tad rekomenduoju pakelti galvas ir apsižvalgyti, patyrinėti. Pavyzdžiui, galite išsirinkti sau gražiausią pastatą ir pagal adresą susirasti jo aprašymą autc.lt skaitmeniniame archyve arba kvr.kpd.lt vertybių registre. Tikiu, kad paskui tas pastatas taps jums dar gražesnis. Arba pasirinkite gatvės pavadinimą, kuri skirta iškiliam asmeniui atminti, ir pasidomėkite jo biografija, nuopelnais. Tokie maži atradimai ne tik plečia akiratį, bet ir stiprina sąsajas su miestu. Tada imame su juo tapatintis ir labiau branginti. Viena mano mėgstamiausių gatvių, menanti tarpukarį Kaune, – Vlado Putvinskio, tad norintiems su ja susipažinti siūlau savo buvusios dėstytojos Daivos Citvarienės ir Ryčio Zemkausko sukurtą išmanųjį maršrutą "Gilus Kaunas".

Naudinga informacija

Ekskursijas "Tarpukario Kaune" (5–8 klasių moksleiviams) bei "Kai Kaunas buvo sostinė" (1–4 klasių moksleiviams) mokyklos gali užsisakyti Kultūros paso sistemoje – tokia ekskursija moksleiviams nieko nekainuos. Platesnė informacija apie ekskursijas www.gatvesgyvos.lt.