Jaučia poreikį

"Kaunas 2022" diskusiją "Šiuolaikinio meno centras Kaune: realybė ar iliuzija?" pradėjęs Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) Kauno skyriaus pirmininkas, akvarelininkas Eugenijus Nalevaika pastebėjo, kad bandymai atkreipti dėmesį į parodinių erdvių trūkumą Kaune tęsiasi jau tris dešimtmečius.

"2004-aisiais diskutavome su atstovais iš Kauno miesto savivaldybės ir, rodos, blykstelėjo viltis, kad tuomet dar projektuojamoje "Žalgirio" arenoje būtų galimybė įkurti autonominę galeriją. Su Arvydu (galerijos "Meno parkas" vadovas Arvydas Žalpys – aut. past.) lankėmės architekto studijoje, norėdami stebėti, kaip vyksta projektavimo procesas, tačiau viskas taip ir liko tik vizija, todėl patalpų paieškos tęsėsi toliau. Apžiūrėjome visus įmanomus variantus: "Drobės" ir "Vilko" fabrikus, buvusį Karmelitų vienuolyną, Kauno taksi parko erdvę ir kt.. Tačiau realių rezultatų pasivaikščiojimai po šias skirtingas erdves neatnešė", – sakė jis.

E.Nalevaikos žodžiais, daugelis Kauno parodų kuratorių, meno festivalių organizatorių yra dėkingi Nacionaliniam M.K.Čiurlionio dailės muziejui ir jo direktoriui Osvaldui Daugeliui, kuris supranta ekspozicinių patalpų stygiaus problemą ir įsileidžia į savo erdves.

"Vis dėlto muziejaus funkcijos yra kitos, jis turi savo strategiją, planus. Muziejus padarė viską, ką galėjo. Dabar tai – mūsų pačių rūpestis", – sakė LDS Kauno skyriaus pirmininkas.

Projekto "Kaunas 2022" meno vadovė, mokslo ir meno projektų koordinatorė Virginija Vitkienė pastebėjo: ekspozicinių erdvių mieste yra, tačiau esamos galerijos, muziejai neatitinka daugybės įvairių saugumo, drėgmės ir pan. reikalavimų, taikomų šiuolaikinei ekspozicijų erdvei. Diskusijoje dalyvavusių savivaldos atstovų ji klausė apie galimą miesto paramą pastarosioms renovuoti, modernizuoti.

"Kaune organizuojami valstybinės reikšmės meno projektai, renginiai. Įdomu juos rengti įvairiose miesto erdvėse, kita vertus, jei norime atsivežti menininkų iš užsienio kūrinių ir įgyvendinti rimtą projektą, atsiranda problema – ne vienas žymų dailininką kuruojantis kuratorius patvirtina, kad neturime tam sąlygų", – kolegei antrino A.Žalpys.

Pasirinkimo dilema

Grynindamas problemą Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) vadovas, meno istorikas Kęstutis Kuizinas žengė dar toliau. Jis kvietė neapsiriboti tik diskusijomis apie naujas erdves: Kaunui esą reikia institucijos, kuruojančios šiuolaikinį meną.

Vis dėlto jo tezė liko neišgirsta, diskusijos dalyviai ir toliau kalbėjo apie tai, kad ieškojimas menui tinkamų erdvių užima daug laiko, kurį būtų galima investuoti į kokybinius elementus.

Žvilgsniui iš šalies atstovavęs ŠMC vadovas siūlė tikslingai išnaudoti esamą struktūrą – Kauno paveikslų galerijos patalpas, kurios šiuo metu yra gana apleistos ir naudojamos kaip sandėliai. Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto dekanas prof. Jonas Audėjaitis kvietė apskritai inventorizuoti ekspozicijoms tinkančias erdves.

Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus vadovo pavaduotoja muziejininkystei ir administracijai Daina Kamarauskienė pastebėjo, kad visuose muziejaus padaliniuose buvo numatytos salės laikinoms parodoms rengti. "Tačiau muziejus – augantis organizmas ir jei tik mes nustosime pirkti kūrinius – sustabdysime istoriją", – sakė ji.

Menininkų paprašytas išdėstyti savivaldos poziciją miesto vicemeras Simonas Kairys kvietė neskubėti. "Įmanoma pastatyti naują objektą, tačiau kas bus po 2022-ųjų – neaišku, gal centras taps nebereikalingas? – žvelgdamas į perspektyvą pasibaigus metams, kai Kaunas bus Europos kultūros sostine, retoriškai klausė S.Kairys.

Anot jo, negalima ir muziejaus palikti nuošalėje, atimant lankytojų srautus. "Be to, Kaune yra apie trylika objektų, laukiančių ES fondų finansavimo, todėl reikia apsispręsti, ko norime labiau, ar investuoti į esamų objektų renovaciją, ar pastatyti naują meno centrą?" – į diskusiją kvietė savivaldos atstovas.

Žvilgsnis valdžios link

Tad ką daryti, kad Kaune menui nebetrūktų erdvių?

"LDS Kauno skyrius turėtų būti iniciatorius, padarantis namų darbus: suburiantis žmonių komandą, sugeneruojantis idėją, išvystantis projektą", – nuomone pasidalijo J.Audėjaitis.

V.Vitkienė svarstė, kas būtų realiau: statyti naują pastatą, įsigyti jau pastatytą objektą ar atnaujinti Kauno paveikslų galeriją?

"Neturėkite iliuzijų, kad muziejus išsikels. Dvejus trejus metus KEKS gali būti veiklų operatoriumi jame, tačiau tai muziejaus nepanaikins", – užtikrintai sakė D.Kamarauskienė.

"Šiuolaikinis menas miestui yra pridėtinė vertė. Daugelis pasaulio didmiesčių turi jų pačių išlaikomas parodines erdves ir jos nebūtinai yra kitų muziejų sudėtyje", – diplomatiškai nuomonę išreiškė ŠMC vadovas.

Diskusijai rimstant, A.Žalpys pasidalijo viltimi, kad miesto savivaldybė atsižvelgs į menininkų lūkesčius.

"Vykstanti diskusija patvirtina, kad energijos kultūros operatoriai nestokoja, priešingai, turi jos daugiau, nei yra kur panaudoti. Iš miesto savivaldybės norisi tikėtis sulaukti iniciatyvos, o tam reikia kontakto, dialogo, dalyvavimo ne tik organizaciniame procese, tačiau, plačiąja prasme, kultūroje", – reziumavo Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Česonis.