Spalio 9 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje programą su Kauno miesto simfoniniu orkestru pristatys jo buvęs vyriausiasis dirigentas, bičiulis, žymus smuikininkas Pavelas Bermanas. Šįkart svečią išvysime prie dirigento pulto.

P. Bermanas Kauno publikai pristatys savo mokinį Lugano konservatorijoje Gennaro Cardaropoli. Smuikininkas yra pelnęs geriausio Italijos konservatorijų smuikininkų titulą, jo bagaže ilgas tarptautinių konkursų prizinių vietų sąrašas ir neįprastas kaip solisto debiutas. Būdamas dešimties, jis grežė A. Vivaldžio koncertą smuikui a-moll popiežiui Benediktui XVI – ajam. Kaip solistas G. Cardaropoli koncertavo keturiuose žemynuose, o Kaune jis atliks sudėtingąjį P. Čaikovskio koncertą smuikui ir orkestrui, antrojoje koncerto dalyje orkestras išskleis J. Brahmso antrosios simfonijos drobę.

Vienintelis P. Čaikovskio koncertas smuikui ir orkestrui sukurtas dramatiškomis kompozitoriaus gyvenimo aplinkybėmis. Kamuojamas skyrybų dramos, depresijos, P. Čaikovskis ilsėjosi Šveicarijoje, Klarense, pabaigė koncertą per mėnėsį, padedamas ir konsultuojamas savo mokinio Josifo Kotiko. Kūrinys tapo vienu labiausiai paplitusių smuiko literatūroje, tačiau pirmoji kritikų reakcija nebuvo palanki, jį atmetė ir smuiko virtuozas Leopoldas Aueris, kuriam P. Čaikovskis dedikavo kūrinį. Todėl premjera įvyko dar po trejų metų, patikėta kitam vituozui Adolfui Brodskiui, dirbusiam su garsiausiais to meto kompozitoriais – E. Elgaru, J. Brahmsu, E. Grygu.

P. Čaikovskio koncerto smuikui ir orkestrui ir antroje koncerto dalyje skambėsiančios Johanneso Brahmso antrosios simfonijos premjeras skiria beveik ketveri metai.

„Simfonija nepakeliamai melancholiška, partitūra prabils gedulingu balsu.“ – kompozitorius apibūdino savo kūrinį laiške leidėjui. J. Brahmsas simfoniją užbaigė 1877 m. vasarą, palyginti per trumpą laiką, pirmajai prireikė penkiolikos metų. Premjera, altiekama Vienos filharmonijos orkestro, nuskambėjo tų pačių metų gruodžio 30 d. Keliomis dienomis vėliau negu numatyta, mat orkestras buvo užimtas R. Vagnerio operos „Reino auksas“ repeticijomis.

G. Cardaropoli pažintį su smuiku pradėjo šešerių, dešimties debiutavo kaip solistas su G. Mantucci orkestru, atlikdamas A. Vivaldžio koncertą smuikui ir orkestrui a-moll. Jaunasis smuikininkas surengė gastroles Europoje, Rusijoje, Tunise, ne kartą koncertavo JAV. Kaip solistas G. Cardaropoli pasirodė su Parmos, „Juvenalia Corda“, kitais orkestrais, kaip koncertmeisteris griežė Manheimo filharmonijos, Mantujos ir Vičencos simfoniniuose orkestruose.

Smuikininkas tobulinosi tokių meistrų kaip Salvatore Accardo, Zakharas Bronas, Leonidas Kavakos, Pavelas Vernikovas, Alexanderis Markovas, Dejanas Bogdanovic, Vadimas Brodsky, Sergejus Krylovas, Victoras Tretyakovas, Pavelas Bermanas and Shlomo Mintz meistriškumo kursuose.

G. Cardoropoli turi gausų tarptautinių konkursų ir perklausų bagažą. Prestižinėje Vittorio Veneto Trevize perklausoje jis laimėjo stipediją ir surengė koncertą „Da Ponte“ teatre. „EurOrchestra New Talents“ tarptautiniame konkurse jis laimėjo kategorijoje „Smuikas ir orkestras“. Smuikininką lydėjo sėkmė konkursuose Prancūzijoje, Slovenijoje, Maltoje, Švedijoje, Belgijoje, šįmet jis pasirodė Niujorke. Pagrindiniai iššūkiai gimtojoje šalyje taip pat įvertinti „Abaddo“ premija, Nacionaline menų premija, kuria G. Cardoropoli buvo pripažintas geriausiu Italijos konservatorijų smuikininku.