Šeštadienį Kaune esančiuose "Kvapų namuose" susirinko natūralių kvapų gerbėjos. Devynios moterys keliavo į praeitį – kūrė mintyse įsivaizduojamą kvapą iš natūralių aliejinių kvepalų.

Artėjančios žiemos kvapas

Vienos atėjo iš smalsumo, kitos – iš noro pabandyti sukurti kvepalus, trečios – patobulinti įgytas žinias.

"Kai man atvežė aliejinių kvepalų iš Dubajaus – tai prilygo pasakai, – nušvito viena natūralių kvepalų gerbėja. – Nuo to laiko man neegzistavo tradiciniai sintetiniai kvepalai, išsikvėpė ir nišinė parfumerija".

"Aliejinius kvepalus atradau gimus vaikams, kai daugiausia dėmesio skiri natūraliems dalykams", – teigė dar viena kvepalus panorusi kurti moteris.

"Patinka natūralūs kvapai, namuose naudoju tik eterinius dezodorantus, eliksyrus, molius, – pripažino iš Klaipėdos su šeima atvykusi geografė Alma Šarpnickytė-Dodė. – Dabar noriu žengti pirmuosius žingsnius kurdama kvepalus."

"Noriu sukurti artėjančios žiemos kvapą", – šyptelėjo dar vieną dalyvė.

"O, kas tai sukurs, bus genijus!" – nusijuokė kvepalų kūrimo konsultantė Veronika Gribauskaitė.

Dešimt skirtingų medžiagų

Pamirkytas lapelis, užmerktos akys, uostymas, kvapų paletė, užrašas į popieriaus lapą: kvepalų kūrėjams, ypač naujokams, patariama viską detaliai žymėti ir nepabėgti nuo savo pradinės kvapo idėjos.

"Vyrų ateina daug rečiau, bet jų apsilankymas – kryptingas. Moterims dažniau tai laisvalaikio leidimo būdas, – pastebėjus, kad aliejinių kvepalų kūrybos dirbtuvėlėje apsilankė tik moterys, aiškino V.Gribauskaitė. – Kvepalų kūrimas – tai menas. Tai – kaip paveikslo ar muzikos kūrimas."

Kuriant aliejinius kvepalus dažniausiai naudojama 10 skirtingų medžiagų kvapų. Kvepalus galima sukurti ir iš šešių komponentų, bet labai svarbu, kaip tarpusavyje jie derėtų.

"Galima panaudoti ir tris kvapus, tačiau tai bus tarsi eskizas, neužbaigtas kūrinys, – aiškino pašnekovė. – Norint siekti gero rezultato, reikia laiko, koreguoti formulę ir su pasirinktais komponentais dirbti ne kelias valandas, ne vieną vakarą. Kvapui reikia subręsti. Taip pat būtina lavinti uoslę. Ir pirmiausiai reikia turėti idėją – kokį kvapą nori sukurti?"

Neatsitiktinai iš pradžių susirinkusios ir naujokės, ir jau turinčios patirties kvepalų kūrime moterys turėjo parašyti, kokį kvapą nori sukurti. Kvepalų tema buvo kelionė.

Nesvarbu, ar Dzūkijos miškas, ar Italijos Toskanos regiono sodas, ar, kaip viena dalyvė prisipažino, bažnyčioje, dažniausiai cerkvėje, jos juntamas smilkalų kvapas su rytietišku prieskoniu.

Uosto ir pažastį

Muskusinė ybiškė, jūros dumbliai, pačiuliai, kanadinė cūga, kininiai kiparisai, kalendrų lapai. Ekvadoras, Indonezija, Peru, Marokas: sukurti kvapą moterims buvo pasiūlyta pasirinkti iš maždaug 30 komponentų, atvežtų ir iš tolimų egzotiškų šalių.

Ar tiek daug kvapų nesvaigina, juolab sakoma, kad žmogus vieną po kito gali atpažinti tris kvapus?

"Tai – iš dalies mitas, nes dirbame tik su natūraliais kvapais, kurie yra švelnesni, subtilesni, – aiškino V.Gribauskaitė. – Sintetiniai kvepalai gerokai aštresni, agresyvesni ir dirgina uoslę."

Dar vienas mitas, kad geriausia pauostyti kavos ir vėl gali įkvėpti. Veronika patarė geriau išeiti į lauką arba pauostyti savo natūralų kūno kvapą.

"Neatsitiktinai prancūzų kvepalų kūrėjai įbedžia nosį sau į pažastį ir dirba toliau", – šyptelėjo kvepalų kūrimo konsultantė.

Norint sukurti gražiai besiskleidžianti kvapą, reikia it muzikoje pereiti visas gaidas: panaudoti bazinę medžiagą, kurios turi būti daugiausiai, viršutinės – taip vadinamos karūnos, šiek tiek mažiau, o mažiausiai medžiagos reikia subtiliajai kvapo širdžiai.

"Ir negalima sakyti, kad vieno ar kito komponento kvapas nepatinka. Kvepalų kūrėjai netoleruoja tokių pareiškimų. Gal šis kvapas netinka sumanymui, gal nesubrendome šiam kvapui, gal tik šiandien jis netinkamas. Leiskime tam kvapui būti, – aiškino kvepalų kūrimo konsultantė. – Kvapas – tai tarsi prisiminimas. Ir kai pavyksta įgyvendinti savo idėją, apima didžiausias džiaugsmas."