Rugpjūčio snaudulyje skęstantį Kauną pasiryžę prablaškyti ne itin tradicinio renginio dalyviai. POST galerijoje, kur paprastai pristatomas šiuolaikinis menas, skambės muzikos klasika.

Su kvartetu "Goya" – iš didelio noro vasaros atostogas praleisti prasmingai gimusio projekto dalyviais – klausytojų dėmesiu dalysis pianistė Justina Frankaitė ir fleitininkas Paulius Gefenas. Koncerto programoje – Antonio Vivaldi, Josepho Haydno, Aleksandro Borodino, Felixo Mendelssohno, Giacomo Puccini, Astoro Piazzolos ir pirmą kartą Lietuvoje atliekama Wolfgango Rihmo muzika.

P.Gefenas, tarptautinių konkursų laureatas, fleitos paslapčių mokęsis ne tik Lietuvoje, bet ir Nyderlanduose, Italijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, grojęs pastarosios karalienei – koncerto išvakarėse pasidalijo mintimis apie savo kūrybinį kelią ir muziką.

– Kaip prasidėjo jūsų kelias į muzikos viršūnes?

– Mano kelias į muzikos viršūnes, lankas ir gelmes prasidėjo mokykloje. Penkerių metų tėveliai nuvedė į parengiamąją grupę "Parengiamukus" Čiurlionio menų mokykloje, Vilniuje. Ten ir likau ateinančius trylika metų.

– Ar jau nuo pat mažens jus traukė muzika, norėjote su ja susieti savo ateitį?

– Mane nuo pat mažens traukė visa, kas gyvybinga, taip pat ir muzika, o vėliau ji savaime tapo raiškos priemone, kalba, kuri šiuo metu man natūraliausia.

– Kaip fleita atsirado jūsų gyvenime?

– Fleitą išgirdau būdamas trejų ketverių. Vis dar atsimenu tą momentą, kai fleitos garsas tapo kažkuo, ką norisi išgirsti kasdien, ir taip jau 20 metų. Ir šiandien grodamas sustojau, padėjau fleitą ant palangės ir pagalvojau, koks vis dėlto tai gražus ir paprastas garsas, galintis suteikti džiaugsmo pats savaime. Kartu jis kažkuo panašus į deimantą – niekada nėra idealiai tobulas. Geriausiu atveju, tobulai nušlifuotas, subalansuotas.

– Ar jaučiate ypatingą santykį su savo instrumentu?

– Jaučiu ypatingą santykį su muzika, man tai kur kas svarbiau. Fleita yra įrankis, kurį atlikėjas turi valdyti ypač gerai. Kaip ir šnekamojoje kalboje, labai svarbu, ar raiškiai ir gražiai kalbame, tačiau be prasmingo turinio ir sklandaus minčių dėstymo, tai mažai ko verta.

– Kiek tai įtakos turi publikai?

– Turbūt visiškai jokios. Kiekvienas žmogus turi skirtingus vertinimo kriterijus ir poreikius. Vieni labiausiai vertina nuoširdumą, kiti profesionalumą, treti ieško dvasinės pilnatvės, dar kiti – visko po truputį. Esu atsidavęs savo profesijai, keliui, menui, darbui ar kaip tą pavadinsi. Siekiu būti visoks: tiek kaip fleitininkas, tiek kaip muzikantas, tiek kaip žmogus.

– Kaip skiriasi požiūris į fleitininkus, jūsų profesiją čia, Lietuvoje, ir svetur?

– Šalyse, kuriose teko studijuoti, fleitos tradicijos puoselėjamos jau daugelį metų, tiksliau, šimtmečių. Žinoma, tai davė rezultatų. Tai buvo vienas populiariausių instrumentų renesanso, baroko epochose, tai instrumentas, kuriuo mėgdavo groti Prūsijos imperatorius Frydrichas Didysis, gyvenęs XVIII a., taigi, tai buvo tikras prestižo reikalas. Šiandien pasaulyje – tikrų tikriausiai ir Lietuvoje – situacija kiek kitokia. Vis dėlto neteikiu reikšmės visuomenės ar kitų muzikantų požiūriui į mano profesiją, tai paprasčiausiai trukdytų būti išties nuoširdžiam ir objektyviam jos atžvilgiu.

– Ką jums duoda muzika?

– Muzika man suteikia ramybės, pilnatvės pojūtį. Tai tam tikra kontrrealybė, kuri leidžia pažvelgti į save, supantį pasaulį, laiko tėkmę iš kitos perspektyvos. Kasdienis ritualas, be kurio jaučiuosi kaip ne savo kailyje.

– Ką manote apie kvarteto "Goya", su kuriais jūs dalijatės viena scena, organizuojamą tokį prasmingą turą po Lietuvą? Juk galėtų tiesiog atostogas leisti prie ežero.

– "Goya" – tai keturi žmonės, kurie labai myli muziką. Taip myli, kad dėl jos kvėpuoja kaip vienas. Taigi atrodo lyg ir savaime suprantama, kad ja yra pasiruošę pasidalyti ir su publika.

– Ar pavyks jiems pritraukti ir pelnyti publikos simpatijas Lietuvoje? Ar apskritai klasikinė muzika mūsų šalyje dar gyva?

– Neabejoju, kad žmonės, apsilankę "Goya" kvarteto koncerte, išsineš truputėlį laimės, ilgesio ir svajonių. Ar tai bus pagrindas simpatijai, nežinau. O klasikinė muzika Lietuvoje gyva, net labai gyva!

Jauni, talentingi ir ambicingi

Kvartetas "Goya" susibūrė prieš metus. Jo dalyviai – Vytautas Martišius (altas), Kamilė Kubiliūtė (smuikas), Enrico Corli (violončelė, Italija), Florianas Moseris (smuikas, Austrija).

Skirtingi atlikėjų mentalitetai, mokyklos, muzikos interpretavimo būdai bei nevienodos muzikavimo patirtys kūrybinio proceso metu susijungia į harmoningą ir spalvingą visumą.

"Goya" – urdu kalbos žodis, nusakantis tą akimirką, kai klausytojas taip įsitraukia į pasakojamą istoriją, kad nustoja dvejoti jos tikrumu, akimirką, kai ribos tarp realybės ir fikcijos tarytum išnyksta. Muzikantai sako norį suteikti savo klausytojams galimybę patirti šią būseną per koncertus.

Šiuo metu kvarteto "Goya" nariai studijuoja Zalcburgo "Mozarteum" universitete, Austrijoje, kamerinės muzikos skyriaus vedėjo Wolfgango Rediko klasėje. Jaunieji atlikėjai siekia ne tik gilinti savo klasikinės kamerinės muzikos repertuaro žinias, bet ir plėsti akiratį dalyvaujant įvairiuose projektuose: nuo ankstyvojo baroko iki džiazo, teatro scenos, modernios ir elektroninės muzikos.

Balandį kvartetas sėkmingai pasirodė "Primavera" festivalyje Vienoje, Zalcburgo kamerinės muzikos festivalyje, tarptautinių "Mozarteum Sommerakademie" meistriškumo kursų metu vykusiame kompozitoriaus Wolfgango Rihmo simpoziume ir Zalcburgo "Festspiele" festivalio atidaryme. Artimiausiuose kvarteto "Goya" planuose – dalyvavimas tarptautiniame "Salieri – Zinetti" kamerinės muzikos konkurse Italijoje.

Šiandien grodamas sustojau, padėjau fleitą ant palangės ir pagalvojau, koks vis dėlto tai gražus ir paprastas garsas, galintis suteikti džiaugsmo pats savaime.

Kas? Styginių kvarteto "Goya" koncertas.

Kada? Rugpjūčio 6 d. 19 val.

Kur? "POST" galerijoje (Laisvės al. 51A, 4 aukštas).