Kitokia nei paprastai

Visa Lietuva šiemet mini žymiausio Lietuvos kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines. Kūrėjui nusilenkti nori ir sutartinių maratono organizatoriai ir dalyviai. Juolab kad renginys vyksta ypatingose vietose – menininko kūrybai skirtame muziejuje Kaune ir Etnokosmologijos muziejuje.

Kaip visada, „Suburtynės“ ašis yra lietuviškosios sutartinės. Jos be pertraukos skambės visą parą – nuo rugpjūčio 14 d. 12 val. iki rugpjūčio 15 d. 12 val.

Per dvi dienas renginyje Kaune pasirodys sutartinių ansambliai iš įvairių Lietuvos vietovių: visuotiniams sutartinių giedojimams suburs visus sutartinių mylėtojus ir norinčius jas giedoti, vyks vaikų valanda, skambės skudučiai, koncertuos „Alsūnė“, „Gaudė“, „Ginėja“, „Devyniaragė“, „Tykios sraunios“, „Sasutalas“, sutartinių giedotojos iš Zapyškyje įsikūrusios Stubos (Kauno r.) ir kt.

„Suburtynėje“ jau kelintus metus iš eilės svečiuosis butō atlikėja iš Rygos (Latvija) Simona Orinska, kuri kartu su „Suburtynės“ sumanytoja Skaidra Jančaite pristatys tarpdisciplininį performansą, o naktį vyks kūrybinės sutartinių dirbtuvės.

Butō šių metų „Suburtynėje“ – ne vienintelis prisilietimas prie japoniškosios kultūros.

Butō – XX a. viduryje Japonijoje gimęs avangardinis šokio teatras, išsiskiriantis lėtais, ekspresyviais judesiais, baltais kūnų dažais ir gilia emocine atmosfera. Jis tyrinėja žmogaus vidinį pasaulį, ribines patirtis ir santykį su gamta ir visuomene. Šis menas dažnai balansuoja tarp grožio ir grotesko, kviesdamas žiūrovą į asmenišką ir meditatyvią kelionę. Nors butō šaknys glūdi tolimajame Japonijos kultūriniame kontekste, jį su lietuviškomis sutartinėmis sieja rituališkumas, lėtas ritmas ir gili, iš kartos į kartą perduodama dvasinė patirtis.

Sąsajų su Japonija randama ir M. K. Čiurlionio kūryboje. Jį su Japonija siejo jo laikmečiu Europoje išplitusi japonizmo mada – susižavėjimas Tolimųjų Rytų menu, estetika ir filosofija. M. K. Čiurlionį traukė japonų meno subtilumas, gamtos motyvų poetiškumas, linijų ir spalvų harmonija, kurią jis galėjo matyti to meto parodose ir reprodukcijose. Ši įtaka atsispindi jo kūryboje per meditatyvų vaizdų ritmą, simbolišką erdvės pojūtį ir dekoratyvią kompoziciją, artimą rytietiškam pasaulio matymui.

Garso tiltas

Butō šių metų „Suburtynėje“ – ne vienintelis prisilietimas prie japoniškosios kultūros. Būtent rugpjūčio 14 d. Japonijoje vyks kasmetinė Obon šventė – festivalis su taiko būgnų pasirodymais, skirtais protėvių vėlėms pagerbti ir bendruomenei suburti.

Būgnų ritmas čia – ne tik muzikinis palydovas, bet ir gyvas pulsas, jungiantis žmones bendroje šokio ir maldos erdvėje. Kaip ir lietuviškose sutartinėse, ritmas tampa bendrystės pagrindu – jis kuria bendrą kvėpavimą, stiprina kolektyvinę dvasią ir leidžia patirti vienybės jausmą per kartu atliekamą meną.

Suburtynėje 13 val. tiesioginiu vaizdo tiltu bus susijungta su meno centru Nishiaizu mieste, Fukušimos prefektūroje, iš kur taiko būgnininkai savo ritmais įsilies į sutartinų skambesį; pamatysime ir Nao Nakazawos šokį „Bon Odori“.

Garsų miške

M. K. Čiurlionis – ne tik žymiausias Lietuvos dailininkas ir kompozitorius. Jis dažnai vadinamas pirmuoju Lietuvos etnokosmologu, nes savo kūryboje jungė liaudies mitologiją, dangaus simbolius ir visatos vizijas. Jo paveiksluose ir muzikoje atsiveria kosminė pasaulėjauta, kurioje žmogus, gamta ir visata sudaro vientisą, harmoningą visumą.

Apie tai ir pasakojama Lietuvos etnokosmologijos muziejaus M. K. Čiurlionio ekspozicijoje, kuri jubiliejinių metų paminėjimui yra papildyta dailininko kūriniais.

Vienas ekspozicijų abiejuose muziejuose autorių menininkas Saulius Valius, įkvėptas „Suburtynės“, toliau plėtoja savo idėją. Šiemet sutartinių maratono metu, Etnokosmologijos muziejaus erdvėse 24 val. skambant M. K. Čiurlionio simfonijai „Miške“, savo kurtas muzikines improvizacijas atliks multiinstrumentalistai Paulius Kilbauskas (Lietuva) ir Tomoo Nagai (Japonija), sutartines giedos sutartinių atlikėjų grupė „Alsūnė“ (vadovė Rita Pelakauskienė).

Atlikėjų kūrinius ir giedamas sutartines iš pačios Aukštaitijos širdies per tiesioginę vaizdo transliaciją stebėsime ir Kaune.

Plačiau apie audiovizualinį projektą „Miške – mori no naka“

Etnokosmologijos muziejuje Kulionių kaime P. Kilbausko ir T. Nagai erdvinio garso performansas / instaliacija „Miške – mori no naka“ – tai gyva, M. K. Čiurlionio simfonijos „Miške“ pagrindu visą parą vyksianti garso laboratorija, kur garsas tampa erdvėje kvėpuojančia medžiaga. Instaliaciją sudaro keliolika erdvinio garso kolonėlių ir savos gamybos perkusiniai ir styginiai instrumentai – visa tai kuria unikalią, sutartinių kilpine logika paremtą garsinę struktūrą.

Garso judėjimas čia primena sutartinių principus – ne kaip aiškią nuorodą į tradiciją, bet kaip organiškai išgyvenamą garsinę sistemą, kurioje motyvai kartojasi, susipina, transformuojasi.

Klausytojai kviečiami įžengti į daugiasluoksnį garsinį mišką – nepakartojamą, jutimiškai tankų, kuriame orientuotis padeda ne logika, o intuicija.