Milžiniškos svarbos
„Vienas reikšmingiausių Lietuvos kultūros projektų Japonijoje atsidūrė ties nežinomybės riba“, – į žiniasklaidą kreipėsi Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus generalinė direktorė dr. Virginija Vitkienė.
Paroda Tokijuje „M. K. Čiurlionis: vidinis žvaigždėlapis“ dėl savo reikšmingumo įvardijama kaip M. K. Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių paminėjimo programos kulminacija.
Tai istorinė paroda, nes Japonijos nacionaliniame Vakarų meno muziejuje lietuvių menininkas būtų pristatomas pirmą kartą. M. K. Čiurlionis ir Lietuva 2026 m. kovo 28 d.–birželio 14 d. atsidurtų visos Japonijos dėmesio centre.
„Didelė reikšmė, kad Nacionalinio Vakarų meno muziejaus, kuris šiuo metu atstovauja Prancūzijos impresionistams Edouard’ui Manet, Edgarui Degas, pagrindinėse salėse bus M. K. Čiurlionio darbai. Mažesnėse salėse tuo metu bus eksponuojami garsiausio japonų menininko – jų meno kumyro – Katsushiko Hokusai darbai. Vyks dviejų genijų parodos vienu metu. Be to, paroda atidaroma per sakurų žydėjimą, kuris yra svarbiausias metų laikas Japonijoje. Žmonės ima atostogas. Pats muziejus yra nuostabiame sakurų parke“, – sakė V. Vitkienė, bandydama iliustruoti parodos svarbą ir nesusipratimo nefinansuoti dydį.
Japonai kuria parodos katalogą, parodos architektūrinius sprendimus, nuo vasaros vykdo aktyvią reklamos kampaniją. Per tris mėnesius tikimasi sulaukti 500 tūkst. lankytojų, nekalbant apie atgarsius žiniasklaidoje.
„Paroda Tokijuje – tai ne tik M. K. Čiurlionio jubiliejaus akcentas, bet ir mūsų šalies kultūrinės diplomatijos vizitinė kortelė. Jos neįgyvendinimas reikštų kelerių metų darbo žlugimą ir neįsivaizduojamai pakenktų Lietuvos, kaip valstybės, patikimumui“, – teigė Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus generalinės direktorės pavaduotoja Daina Kamarauskienė, buvusi muziejaus vadovė pasirengimo šiai parodai metu.
Pasiruošimo parodai darbai prasidėjo 2023 m. rugsėjį.
Signalų jau buvo
Muziejaus atstovai įvardijo, kad pagal susitarimą Lietuvai atitenka parodos transportavimo, draudimo, instaliavimo ir restauratorių komandiruočių išlaidos, siekiančios 234 tūkst. eurų.
„Dėl šios parodos mes – nuolatinėje įtampoje. Nėra taip, kad tik dabar sureagavome. Dar pernai mums reikėjo lėšų pasiruošti šiai parodai. Teko imti iš muziejaus užsidirbtų lėšų. Tai buvo 10 tūkst. eurų. Jas programoje buvo numatyta skirti šiai parodai organizuoti, tačiau neskirta. Tai jau buvo signalas, kad gali kilti krizė dėl parodos“, – neslėpė V. Vitkienė.
Muziejus su Kultūros ministerija palaikė nuolatinį kontaktą, informuodavo apie visus žingsnius, pabrėžė apie riziką, kai su japonais buvo pasirašyta sutartis. Kultūros ministerija, V. Vitkienės žiniomis, šią parodą įtraukė į 2026 m. prioritetinių renginių sąrašą ir jį pateikė Finansų ministerijai įtraukti į biudžetą kaip prioritetą.
Nubraukė visiems?
„Pirštą ant pulso laikėme visuomet. Pirmas 2026 m. šalies biudžeto svarstymas vyko vasarą. Jame jau nebuvo M. K. Čiurlionio parodos Japonijoje. Vėl rašėme raštus. Ne dabar pamatėme, kad nėra finansavimo. Dėl šios parodos finansavimo esame parašę keturiolika įvairių raštų. Ši paroda mums yra didžiulė atsakomybė. Muziejus pats neuždirbs M. K. Čiurlionio reprezentacijai pasaulyje. Kuklias savo pajamas iš bilietų investuojame į Kaune vykstančias parodas, kad pritrauktume daugiau lankytojų. Muziejus vienas finansiškai neišgali surengti valstybės reprezentacinių renginių užsienyje. Turbūt nė vienas muziejus negali“, – sakė V. Vitkienė.
Jubiliejinės programos „M. K. Čiurlioniui – 150“ trejų metų renginių ir iniciatyvų tinkleliui iš viso buvo numatyti apie 4 mln. eurų.
Iš šios programos M. K. Čiurlionio muziejui dviem tarptautinėms parodoms skirta 150 tūkst. eurų. Jos surengtos šiemet. Viena baigėsi, kita tebevyksta.
Iš to paties programos „M. K. Čiurlioniui – 150“ paketo turėjo būti finansuota ir kitų metų paroda Japonijoje.
„Pati mačiau biudžeto eilutėse: jubiliejinė programa – minus 1,1 mln. eurų. Tiesiog sumažinta tiek lėšų. Viskam, kas kitais metais turėjo vykti M. K. Čiurliono tema. Pagalvojo, M. K. Čiurlionio metai baigėsi ir kam čia toliau apie jį kalbėti“, – sarkastiškai sakė V. Vitkienė. Ji pridūrė, kad nepagalvota apie tai, kad projektai jau vyksta, sutartys pasirašytos, parengiamieji darbai vyksta.
Žala valstybei
„Visos pusės – Kultūros ministerija, Vyriausybė – palaiko ir supranta programos „M. K. Čiurlioniui – 150“ svarbą. Užsienio reikalų ministras, šiuo metu viešintis Japonijoje, asmeniškai parašė, kad daro viską, kad susikalbėtų su kolegomis Finansų ministerijoje. Biudžeto formavimo procesas dar vyksta, bet jeigu tylėsime...“ – sakė V. Vitkienė.
Visa tai, jos manymu, atsitiko dėl skubėjimo ir neįsigilinimo, dėl to, kad kultūros bendruomenė neturi ją atstovaujančio ir už ją besiderančio asmens – ministro.
„Tai simptomatinis pavyzdys, ką reiškia, kai Kultūros ministerija yra be politinės vadovybės. Tai yra didelė žala pačiai valstybei. Šiuo metu jau susikaupę nemažai institucinių klausimų, kuriais turėtume pasitarti su ministerija, bet ne su darbuotojais, o su politine komanda. Esame pakabinti. Girdime, kad neskubama paskirti ministro. Sprendimų nepriėmimas kainuoja. Visose institucijose pasikeitė turbūt jau keli vadovai ir nėra, kas vieni kitiems perduoda esminę informaciją“, – svarstė V. Vitkienė.
Skolos grąžinimas
Muziejaus vadovė skaičiavo, kad muziejus padėjo ir prisidėjo prie 150 renginių, susijusių su M. K. Čiurlioniu, Lietuvoje ir visame pasaulyje. Genijaus originalių paveikslų šiemet niekam neskolino, niekur jų nevežė – visus kvietė į Kauną.
Kas sieja M. K. Čiurlionį ir Japoniją? Japonija buvo pirmoji užsienio šalis, kurioje buvo surengta jo darbų paroda. „Netgi tarpukariu M. K. Čiurlionis nebuvo pristatomas kaip atskiras menininkas, jo darbai neįtraukti net ir į grupines parodas. Mums atgavus nepriklausomybę, japonai savo lėšomis padėjo darbus įrėminti, pagaminti transportavimo dėžes, surengė M. K. Čiurlionio kūrinių personalinę parodą, sulaukusią didžiulės sėkmės. M. K. Čiurlionio estetika labai artima japonų kultūrai“, – pasakojo V. Vitkienė.
Jos neįgyvendinimas reikštų kelerių metų darbo žlugimą ir neįsivaizduojamai pakenktų Lietuvos, kaip valstybės, patikimumui.
Dėmesį ir užmojus minint M. K. Čiurlionio jubiliejų muziejaus vadovė vadina skolos grąžinimu. „Jis gyveno labai trumpai, o kūrė dar trumpiau. Tapyti pradėjo tik 1903 m., paskutinis paveikslas – 1909 m. Po jo – tik keli smulkūs piešiniai. Per šešerius septynerius metus sukūrė daugiau kaip 300 tapybos darbų, kartu kurdamas ir muziką. Tai absoliučiai unikali asmenybė, kuri, jeigu istorinės aplinkybės būtų susiklosčiusios kitaip, būtų žinoma taip pat plačiai kaip Vincentas van Goghas“, – neabejojo V. Vitkienė.
Atsidavęs tėvynei
Lietuva, minėdama M. K. Čiurlionio metus, pašnekovės žodžiais, pasauliui siunčia žinutę apie kūrybinį mūsų šalies potencialą. „Matome, kad Lietuva ir dabar lyderiauja įvairiose srityse: ir šiuolaikinio meno, ir šiuolaikinės operos, muzikos, šokio, kino – tiek daug pripažinimo ir laimėjimų festivaliuose!“ – teigė V. Vitkienė ir pridūrė, kad M. K. Čiurlionis buvo kūrybingas ir atsidavęs tėvynei žmogus.
Jis ne tik kūrė muziką, tapė, svarbus ir jo literatūrinis palikimas. M. K. Čiurlionis organizavo renginius, prisidėjo prie lietuvių sąjūdžio tuometėje Rusijos imperijoje, bendravo su Jonu Basanavičiumi ir kitais, organizavo pirmąją lietuvių dailės parodą dar carinėje imperijoje – 1907 m. Vėliau surengė dar kelias parodas.
„Visą save paaukojo kūrybiškumui, ne tik savo, bet ir kitų menininkų darbų sklaidai. Tai daug ką pasako ir apie pačią Lietuvą. O aš net nepradėjau kalbėti apie jo tapybos turinį. Jo kūryboje – labai daug lietuviškų peizažų, motyvų, nostalgijos, herojiškumo idėjų, vertybių. Privalau tikėti, kad finansavimas jo parodai Japonijoje atsiras, nes atšaukti šiame etape jau tikriausiai yra tiesiog neįmanoma“, – konstatavo V. Vitkienė.
Dės visas pastangas
Kultūros ministerijos Ryšių su visuomene ir strateginės komunikacijos skyrius „Kauno dienai“ patvirtino, kad 2026–2028 m. valstybės biudžeto projekte Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui numatytuose asignavimuose šiuo metu nenumatyta lėšų suma, reikalinga M. K. Čiurlionio kūrybos jubiliejinei parodai Tokijuje 2026 m.
„Paroda „M. K. Čiurlionis: vidinis žvaigždėlapis“ yra vienas reikšmingiausių Lietuvos kultūros projektų Japonijoje ir svarbiausias Vyriausybės patvirtintos programos „M. K. Čiurlioniui – 150“ renginys Tokijuje. Tai istorinė paroda, pirmą kartą pristatysianti lietuvių menininką Japonijos nacionaliniame muziejuje. Suprasdama šio projekto svarbą, Kultūros ministerija dės visas pastangas, kad ši paroda įvyktų“, – teigė ministerijos atstovai ir pridūrė, kad ateinančių metų valstybės biudžeto rengimo procesas dar vyksta ir biudžeto projektas dar negalutinis.
Premjerė gerų žinių neturi
„Kol kas gerų žinių negaliu pranešti, bet galiu pasakyti, kad dedame visas pastangas, kad ir kiti sektoriai turėtų pakankamą finansavimą“, – žurnalistams Kaune penktadienį sakė premjerė Inga Ruginienė.
„Tikrai suprantu svarbą, bet lygiai taip pat ir iššūkių daug turime. Galiu pažadėti, kad biudžeto formavimo procesas dar nesibaigė ir tikrai ieškosime galimybių. Tačiau turime suprasti, kad prioritetai yra prioritetai“, – teigė I. Ruginienė. Pasak jos, didžiausias prioritetas dabar yra saugumas.
Ministrės pirmininkės manymu, tokia situacija susidarė ne dėl kultūros ministro nebuvimo. „Biudžetas yra pradedamas planuoti pavasarį ir jau tų poreikių turėjo Finansų ministerija dar iki Vyriausybės pasikeitimo, tai kodėl nesuveikė tam tikri elementai ir saugikliai, negaliu pasakyti, turi į tą klausimą įsigilinti“, – nurodė I. Ruginienė.
Ministerijos pozicija
Finansų ministerijos komentaras:
Rengiant 2024–2026 m. biudžetą Kultūros ministerijai buvo skirta papildomai po 16 mln. eurų kiekvieniems metams. Iš šios sumos Kultūros ministerija M. K. Čiurlionio gimimo metinių minėjimų renginiams 2024 m. skyrė 300 tūkst. eurų (dar 166 tūkst. eurų skirta po biudžeto projekto svarstymo Seime), 2025 m. – 1,1 mln. eurų, 2026 m. lėšų nesuplanavo.
Atsižvelgiant į Seime biudžeto svarstymo metu gautus pasiūlymus, bus vertinamos galimybės skirti papildomą finansavimą M. K. Čiurlionio kūrybos parodai Japonijoje.
Naujausi komentarai