"Kaunas yra Lietuvos akordeonistų sostinė", – teigė akordeonistas Laimonas Salijus. Ir šie jauno muzikanto žodžiai – ne tušti. Kaune vykusiame prestižiniame konkurse – jau 64-ą kartą rengtame "Pasaulio trofėjaus" konkurse ("Trophee Mondial del l'accordeon") sudėtingiausioje kategorijoje jis pelnė antrą vietą.
L.Salijus, kaip ir kitas konkurso prizininkas, ketvirtą vietą užėmęs Augustinas Rakauskas, – VDU Muzikos akademijos prof. Kazio Stonkaus studentai. Konkurse iš beveik 100 dalyvių, stipriausių pasaulio atlikėjų, lietuvių buvo net trečdalis.
Kauno J.Gruodžio konservatorijos mokytoja Gražina Lukošienė, išugdžiusi ne vieną konkurso prizininką, sakė, kad konkursuose laimėti gali tik labai talentingi muzikantai. O talentingam atlikėjui išugdyti reikalingos svarbiausios sąlygos: geras mokinys, geras mokytojas ir geri tėvai. Savaime suprantama, ir geras instrumentas. Mokytojai, kurie gilinasi į pokyčius, domisi tuo, kas vyksta pasaulyje ir randa būdų neužslopinti, neperspausti savo metodikomis mokinio, sugebės atrasti mažąsias žvaigždutes ir padės joms nušvisti. G.Lukošienė išskyrė Kėdainių muzikos mokyklą, kuri labai daug gerų vaikų yra išugdžiusi ir Kaunui. Juos Kėdainiuose rengia mokytoja Lilija Labeckienė, išauginusi ir L.Salijų. Pastarasis vėliau mokslus tęsė J.Gruodžio konservatorijoje, išugdžiusioje daug gabių akordeonistų, dabar perduodančių savo žinias ir įgūdžius jaunajai kartai. Tarp pastarųjų – ir dabartinis Lietuvos akordeonistų sąjungos prezidentas K.Stonkus, viceprezidentai Mindaugas Labanauskas bei jų mokytoja G.Lukošienė.
Konkursas baigėsi, bet atsipūsti nėra kada – jau intensyviai dirbama ruošiantis kitiems konkursams, kurie, tikėkime, dar kartą patvirtins, kad šie lietuvių laimėjimai pasaulio akordeonistų arenoje nėra atsitiktiniai. Laimėjimams – visos prielaidos: talentas, darbas, stiprūs motyvai parodyti Lietuvos akordeono mokyklos galią. Belieka šiuos siekius palaikyti ir remti. Ir tikėtis, kad po šešerių metų Kaune įvyksiantis "Pasaulio taurės" ("Coupe Mondiale") konkursas dar kartą įrodys, kad Kaunas pajėgus būti akordeono muzikos sostine.
Atslūgus konkurso jauduliui kalbinome L.Salijų, jau gyvenantį naujo konkurso nuotaikomis.
– Lietuvos akordeono bendruomenės istorijoje pasiektas bene didžiausias ligi šiol buvęs laimėjimas. Ir tai – ne atsitiktinumas. Tokio lygio konkursuose dalyvaujate jau ne pirmą kartą. Tačiau Lietuvoje toks konkursas – pirmą kartą. Kokie skirtumai dalyvaujant konkurse užsienyje ir savame krašte?
– Šis konkursas buvo lauktas jau kelerius metus. Dar 2010-aisiais buvo nuspręsta, kad jis vyks Lietuvoje. Todėl jam ruošėmės ir moraliai, ir aktyviai grodami. Savame krašte groti yra gerokai smagiau, bent jau man, nes salėje daugiau kaip pusė savos publikos, kuri tikrai tave palaiko. Nors groti namuose – didesnė atsakomybė, kuri šiek tiek kausto. Dėl to jauti didesnę įtampą, nes visi tikisi iš tavęs gero rezultato. O užsienyje tave mažai kas pažįsta ir tiesiog stebi tavo pasirodymą.
– Koks skirtumas, kada konkuruoji su užsieniečiu, ir kada tavo konkurentas yra tavo kolega, mokslo draugas ir pan. Ar tai daro įtaką grojimui?
– Galbūt ir turėtų daryti, bet mes esame menininkai, ir tai kas vyksta užkulisiuose, prieš ar po pasirodymo, nublanksta palyginti su tuo, ką mes darome scenoje. Konkurse visi susilygina.
– Vis dėlto tas "lygumas" vertinamas balais, ir rezultatai skiriasi dešimtosiomis ir net šimtosiomis dalimis. Visi dalyviai pakankamai stiprūs.
– Šiuo atveju jau dalyvauti tokiame konkurse yra didelis laimėjimas. O toliau – sėkmės ir didelio darbo rezultatas. Šioje kategorijoje – trys turai kas kartą vis su kita programa. Maža tikimybės, kad visuose juose lydės atsitiktinė sėkmė. Visų trijų turų rezultatai sumuojami ir išvedamas to atlikėjo pasirodymo vidurkis, kuris kalba pats už save. Nors galima būtų teigti, kad iš tų 5–6 stipriausių, atrinktų į trečią turą, bet kuris galėtų būti pirmos vietos laimėtojas, visi eina lyg viena greta.
– Lietuvių akordeonistų pastarųjų metų laimėjimai lyg ir turėtų lemti jų pripažinimą pasaulio akordeonistų bendruomenėje. Kaip manai, ar Lietuvos akordeonistai jau yra užsitarnavę atitinkamą pagarbą ir įvertinimą pasauliniu mastu?
– Prieš kelerius metus, pradėjus lietuviams dalyvauti šiuose konkursuose, aplinkiniai galbūt manė, kad šie mūsų pasiekimai laikini ar atsitiktiniai. Vėlesni pasirodymai jau privertė į mus žiūrėti rimčiau. Na, o šiemet mes galutinai įsitvirtinome, nes šis rezultatas – antra vieta "Senior Classique" kategorijoje – jau daug ką įrodo. Visas akordeono elitas, rusų bendruomenė liko už mūsų, ir rusų bei serbų akordeonistai jau pradeda suvokti, kad lietuviai, nors ir mažos šalies atstovai, jau įsilieja į akordeono pasaulį kaip lygiaverčiai konkurentai. Iš Baltijos šalių, kiek yra buvę dalyvių, niekas nė iš tolo nebuvo priartėję prie tokio rezultato. O lietuviai – lyg uraganas įsiveržė lyderių link. Po šio konkurso ir tokių rezultatų ir organizatoriai padarė išvadą, kad Kaunas yra Lietuvos akordeonistų sostinė.
– Ką duoda dalyvavimas tokio lygio konkursuose?
– Ko gero, svarbiausia yra pats tobulėjimas, visų metų užsibrėžtas tikslas, ruošimasis jo įgyvendinimui, programos kaupimas, koncertai, pasirodymai. Tai bendras tobulėjimas, akordeonizmo lygio kėlimas, pasiekimų demonstravimas. Tai ne tik asmeninis siekis, bet ir atsakomybė už visą Lietuvos akordeonistų bendruomenę.
– Konkurse buvo ir mažiau konkursiniais reikalavimais apibrėžta kategorija – "Pasaulio muzika" ("Worldmusic"). Kaip pasisekė joje?
– Tai kategorija, kurioje reikalauta, kad ansamblyje bent vienas instrumentas būtų su dumplėmis. Šioje grupėje dalyvavome duetu su smuikininke Milda Kazakevičiūte – pasiekėme antrą vietą, ir su tango kvartetu "Ma‘Tango" (M.Kazakevičiūtė – smuikas, Indrė Grušelionytė – fortepijonas, L.Salijus ir Lukas Katinas – akordeonai) – likome treti. Kai šie konkursai prasidėjo, buvo tik "Senior clasic" kategorija, visos kitos, atsiradusios vėliau – tik išvestinės, sudarytos norint išpopuliarinti akordeono muziką.
– Manau, šis konkursas jums ne paskutinis...
– Dar spalio pabaigoje laukia konkursas Austrijoje, Zalcburge, jau 67-ą kartą vyksianti "Pasaulio taurė" ("Coupe Mondiale"). Kadangi konkursas paralelinis, dalis dalyvių yra tie patys, visų tikslas yra laimėti, nes šių konkursų laimėtojai yra kviečiami koncertuoti po visą Europą ir pasaulį. Toks yra šių konkursų pagrindinis prizas, tarytum koncertuojančių atlikėjų minikontraktas, koncertiniai turai, kvietimai į kitus konkursus. Šiuo atveju laimėtojams teikiami piniginiai prizai visiškai nublanksta ir tikrai nėra svarbiausias motyvas dalyvauti šiame konkurse.
Komentaras
Gražina Lukošienė
Kauno J.Gruodžio konservatorijos mokytoja, Lietuvos akordeonistų sąjungos viceprezidentė
Anksčiau, būdami už geležinės uždangos, neturėjome galimybės pažinti Vakarų Europos akordeono muzikos tradicijų. Stilių diktavo trys svarbiausios pasaulyje vertinamos, dar iš sovietinių laikų įsitvirtinusios akordeono mokyklos, įgijusios vardą akordeono muzikos pasaulyje: Maskvos, Sankt Peterburgo ir Rostovo prie Dono. Savo inteligencija, garso kultūra, akordeonizmu, labai garsi yra ir Kijevo mokykla, susiformavusi dar Sovietų Sąjungoje.
Serbai buvusioje Jugoslavijoje žiūrėjo į akordeonizmą taip pat labai atsakingai, nes liaudies šis instrumentas labai mėgstamas. Todėl ten yra didžiuliai konkursai į aukštąsias mokyklas ar kolegijas. Jų geriausi atlikėjai tobulinosi Kijeve, Maskvoje, kartu išlaikydami ir savo grojimo manierą, išlikdami įdomūs ir drąsiai konkuruojantys su rusiškomis mokyklomis. Prancūzų stilius taip pat savitas, linkęs į varjetė, nors ne svetima jiems ir šiuolaikinė muzika. Per paskutinį penkmetį pamažu įsitvirtinantys lietuviai jau daro šiokią įtaką ir kitiems – atsiranda prielaidos kalbėti apie baltiškąją grojimo manierą, kurios kai kurie atspindžiai juntami ir tarp kitų lyderiaujančių akordeonistų: minkštesnis garsas, kitokie, išieškoti išraiškos elementai. Gal mums dar trūksta tradicijų atliekant baroko muziką, kurios stilistinę įvairovę siekiame pažinti. To negalėjome daryti anksčiau, apsiribodami vien rusiškųjų grojimo mokyklų teikiamu supratimu.
Akordeono pasaulyje interpretacijos madų šiandien niekas per daug nediktuoja, nes kur kas labiau orientuojamasi į asmenybes, o ne šalyje vyraujančias manieras.
Šiemečio konkurso svarbiausios kategorijos nugalėtoja – Kinijos atstovė Jia Nan Tian. Ji įspūdį padarė kaip techniška, valinga, originali atlikėja be jokių kompromisų interpretacijoje, bet mano širdies nepalietė. Kinai – virtuozai daugelyje muzikos sričių, jie idealiai atlieka baroko muziką, bet ne taip suvokia stilistiką.
Tarp nugalėtojų – ir mažiausieji
Konkurse greta solidžių "Senior Classique" (trys turai) ir "Junior Classique" (du turai), pramoginio atspalvio "Senior Variété" (du turai) ir vieno turo "Junior Variété" bei "National Trophée" kategorijų, pirmą kartą buvo kviečiama varžytis jaunesniųjų "National Trophée" kategorijose – amžiaus grupėse iki 10, 12, 15 ir 18 metų. Daugiausia atlikėjų dalyvavo iš Kauno, du iš Vilniaus, nemažas būrys iš Žemaitijos – Mažeikių, Palangos, Šiaulių ir kt.
Mažiausiųjų kategorijoje (iki 10 metų) tarp gausiai dalyvavusių lietuvių, laureatais tapo Jonas Vozbutas – I vieta (Mažeikiai), Lizzi Mantas Leonardo – II vieta (Palanga) bei kaunietis Matas Girdzijauskas – III vieta.
Kategorijoje iki 12 metų prizininkai: kauniečiai Faustas Labanauskas – I vieta ir Mindaugas Sadauskas – II vieta bei Steponas Lukoševičius iš Garliavos – III vieta.
Amžiaus grupėje iki 15 metų I vietos laimėtojas – Vilius Mažeika (Mažeikiai) bei III vietą pelnęs kaunietis Pranciškus Macevičius. Iki 18 metų iš lietuvių aukščiausiai – iki III vietos pakilo palangiškis Algirdas Benetis.
Prizininkais tapusius akordeonistus Mažeikiuose ugdo Vaida Mikalauskienė, Palangoje – Nijolė Daukšienė, Kaune – Gražina Lukošienė, Marija Martinkienė, Vytautas Rušėnas, Garliavoje – Violeta Traškevičienė.
Pačioje sudėtingiausioje "Senior Classique" kategorijoje ypač sėkmingai dalyvavo kauniečiai Laimonas Salijus ir Augustinas Rakauskas, tarp pasaulio stipriausiųjų atitinkamai pelnę antrą ir ketvirtą vietas.
Naujausi komentarai