Pereiti į pagrindinį turinį

Lietuvos kūrėjų portretai: gija po gijos

2023-05-25 07:18

A. ir P. Galaunių namuose-muziejuje veikia Irenos Piliutytės paroda „Vakar, šiandien ir visada... Lietuvos kultūros veikėjų – raštijos pradininkų, knygnešių, Lietuvos prezidentų portretai“.

Nuo D. Kleino iki G. Nausėdos

Reta paroda turi tokį stiprų edukacinį potencialą kaip ši – joje regimos asmenybės yra lyg lietuviškosios kultūros pamatai ir atramos, svarbūs Tautos pastato architektai, konstruktoriai, dizaineriai.

Tekstilininkės I. Piliutytės kruopščiai nuaustuose gobelenuose matome iškiliausių Lietuvos raštijos ir literatūros pradininkų ir vystytojų, knygnešių, Lietuvos prezidentų portretus. Tarp jų ne tik žinomų veikėjų – Martyno Mažvydo, Kristijono Donelaičio, Jurgio Bielinio ar Antano Smetonos veidai, bet ir rečiau girdėti Danieliaus Kleino, Adalberto Becenbergerio, Stasio Neteckio vardai ir personalijos.

Ekspozicijoje – puiki proga prisiminti visus Lietuvos prezidentus, tarp kurių ir vienintelis moters, Dalios Grybauskaitės, atvaizdas, ir dabartinio Prezidento Gitano Nausėdos portretas. Tai naujausias, 2022 m., sukurtas gobelenų ciklo darbas. Šį ciklą menininkė kuria nuo 2009 m.

Kelionė istorijos taku

Istorines knygas skaitanti ir lietuvybės puoselėtojais besižavinti kūrėja nepavargsta organizuoti kelionių tautos istorijos takais. Svarbiausios kelionių stotelės skirtos tiems, kurie iki moderniųjų laikų atnešė lietuvių kalbos dovaną, leido kurti literatūrą ir lietuvišką kultūrą, prisidėjo prie valstybingumo formavimosi ir palaikymo.

Nuolat papildomas portretų ciklas pirmiausiai patraukia kultūriškai, pilietiškai atsakingo žvilgsnio perspektyva, dokumentavimo svarba. Esama ir kitų verčių. Kūrinių tema ir daugiasluoksnė technika padeda atsiverti vaizduotės erdviškumui ir asmeninio santykio kūrimo galimybėms. Juk ilgame tekstilės darbo kūrimo procese, autorei dedant siūlą prie siūlo, įaudžiant daugybę minčių ir jausminių gijų, mezgasi vis įvairiapusiškesnis pokalbis su vaizduojama asmenybe.

Kūrinių tema ir daugiasluoksnė technika padeda atsiverti vaizduotės erdviškumui ir asmeninio santykio kūrimo galimybė.

Vidinio ryšio svarba

„Sutapau su jų pasauliu, papildžiau savo jausmais, nes šie žmonės padarė daugiau, negu galėjo“, – sako autorė. Savąjį santykį su portretuojamu asmeniu gali megzti ir žiūrovas, stebėdamas lyg iš laiko gelmių išnyrančius vis kitus bruožus, ryškėjančias naujas gijas, spalvas ir pavidalus. Nebe tokią didelę svarbą įgauna portretinio panašumo reikalavimas – svaresnė tampa vidinio ryšio formavimo geba.

Nors spalvinio sprendimo niuansai artimi tapybinei raiškai, vizualiai taupus portretinis ženklas veda link monumentaliajai dailei būdingo apibendrinto, epiško kalbėjimo. Jame savitai fiksuojasi efemeriška laiko slinktis, atminties gaivinimo potencialas ir išliekanti nuveiktų darbų galia.

I. Piliutytės gobelenuose susitinka epochos plotis ir žmogiškojo gyvenimo akimirka, ilgi raštijos formavimo procesai ir laike sustabdytas asmens portreto fragmentas, asmenybės veiklos svarba ir siaurutis spalvingo siūlo takas. Takas, vedantis į tankiai suaustą kalbinės, kultūrinės, istorinės savimonės ir savivertės audinį.

Iš biografijos

I. Piliutytė (gim. 1942 m.) – Kaune gyvenanti ir kurianti tekstilininkė. Lietuvos dailininkų sąjungos, grupės ESAME narė, mūsų šalies tekstilėje nedažnai pasitaikančio portreto žanro vystytoja – jos tekstilinių portretų ciklas yra apkeliavęs Lietuvą nuo mažų miestelių iki svarbių šalies institucijų. Menininkė surengė apie pusšimtį parodų Lietuvoje, dalyvavo tarptautinėse tekstilės parodose ir projektuose JAV, Vokietijoje, Japonijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Ispanijoje, Lenkijoje, Rusijoje. Jos darbų turi įgiję Ispanijos ir JAV kolekcininkai. Kūrybai įtakos turėjo Liudas Truikys, Zenonas Varnauskas, Rūta Luckienė, Jadvyga Mozūraitė-Klemkienė.


Kas? Paroda „Vakar, šiandien ir visada... Lietuvos kultūros veikėjų – raštijos pradininkų, knygnešių, Lietuvos prezidentų portretai“.

Kur? A. ir P. Galaunių namuose-muziejuje.

Kada? Veikia iki birželio 10 d.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų