Šis režisieriaus, gyventojų bei profesionalių cirko artistų bendromis pastangomis gimęs kūrinys, judesio ir muzikos kalba pasakos miestelio istoriją, sujungs jo praeitį, dabartį ir ateitį į vieną meninę viziją. Kūrinys, kuriame nebelieka atotrūkio tarp profesionalaus cirko artisto ir įsitraukusio bendruomenės gyventojo, pažers daugybę staigmenų ir netikėtumų kiekvienam norinčiam pažvelgti į paprastą miestelį kitu kampu.

Apie idėją, gimusią netikėtoje vietoje, sukurtus bendruomenės ryšius ir visiems suprantamą judesio kalbą pasakoja režisierius Roberto Magro.

R. Magro nuolat dėsto Europos ir Lotynų Amerikos meno mokyklose, yra sukūręs pasirodymus Turino, Briuselio, Roterdamo meno mokyklose, savo karjeros metu dirbo kaip aktorius, dramaturgas, režisierius, cirko direktorius daugelyje šalių.

Idėjos ašis – kontrastas

Pasak menininko, plėtodamas projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ „Šiuolaikinių seniūnijų“ programos idėją bei siekdamas sukurti bendruomenę įtraukiančią veiklą, ieškojo vietos, kur tokia idėja galėtų tapti kūnu. 

„Ieškojau internete ir radau pavadinimą „Linksmakalnis“. Jį išsiverčiau, man jis pasirodė smagus – „linksmi kalnai“ (angl. funny mountains). Pasitikrinau aprašymą Wikipedijoje.  Miestelio istorija buvo atpasakota lietuviškai, paieškojęs atradau ir anglišką versiją: perskaičiau apie čia veikusį slaptą KGB dalinį, kareivius. Atvykęs į Linksmakalnį neradau nei linksmybių, nei kalnų, tačiau – veikiančią veterinarijos kliniką, gyvūnų prieglaudą, reabilitacijos įstaigą.  Labiausiai mane patraukė ir sudomino kontrastas  tarp miestelio pavadinimo ir tos istorijos, kuri visai nėra linksma. Beje, stebuklas įvyko ir su pačia Wikipedija – perskaitęs anglišką istoriją, vėliau jos neberadau, ji tiesiog dingo“ – kūrinio atsiradimo pradžia dalinasi R. Magro.

„Daug mąsčiau apie tai, ką radau: bendravau  su gyventojais, jie man papasakojo daug istorijų. Supratau, kad radijo antenos, tarnavusios ryšio su Vakarų šalimis palaikymui bei informacijos perdavimui,  buvo tokios galingos, kad galėjo pasiekti taksi vairuotojų pokalbius už tūkstančio kilometrų esančiame Berlyne. Kadangi jau buvau lankęsis čia veikiančiame angelų muziejuje,  supratau, kad tos antenos galėjo pritraukti ne tik pokalbius. Jos galėjo pritraukti ir angelus. Taip gimė ir išsiplėtojo mūsų idėja „Radijo angelai“. Angelai, kurie yra nematomi šioje vietoje, pasirodymo metu taps regimi“  – pasakoja režisierius.

Įsitraukimas – palaipsniui

Vėliau projektas vyko ir buvo išplėtotas trimis etapais, kurių pradžia buvo istorijos „išguldymas“ popieriuje ir judesio bei kontaktų seminarų vedimas Linkmakalnio bendruomenės gyventojams. „Atvykau čia vasarį, įkūriau ir vedžiau judesio bei kontakto meno seminarus - dirbtuves  vaikams ir vyresniems žmonėms. Jie daug mokėsi: kaip pakelti ir pernešti svorį, kaip paliesti kitą. Pakviečiau ir profesionalius cirko artistus iš Ispanijos ir Italijos. Taip dirbdami gegužės mėnesį mes sukūrėme pirmą Linksmakalnio gyventojų pasirodymą, skirtą kaimynų dienai“ – įspūdžiais dalijosi menininkas.

Linksmakalniškiai ruošėsi šventei su mintimi, kad kaimynų dieną reikia švęsti – su atvykusiais aktoriais ir su tais, kurie pirmą kartą buvo scenoje.

„Įsivaizduokite“ – sako režisierius, – „šie žmonės prieš tai niekada nešoko, juo labiau neatliko cirko judesių. Ir jie buvo tiesiog fantastiški“ – apie  bendruomenės darbo rezultatą pasakoja menininkas.

Ryšys, užsimezgęs kūno kalbos dėka režisierius  pripažįsta, kad pirmasis kontaktas su bendruomenė buvo neįprastas.

„Gyventojai nebuvo pripratę prie užsieniečių, nebuvo pratę juos priimti, o mes  – atvykėliai ispanai ir italai. Tačiau mokyklos direktorė be galo nuoširdžiai mus kvietė ir įtikino, kad vaikams yra tiesiog būtina sutikti naujų žmonių. Dėka šių tarpininkų, mes pradėjome bendrauti su bendruomene“ – pasakoja R. Magro, pridurdamas, kad pirmiesiems susitikimams jiems reikėjo vertėjo pagalbos, tačiau vėliau visiems suprantama ir priimtina tapo visuotinė – meno kalba.

„Jokių filtrų mums nebereikėjo. Nebendravome nei italų, nei anglų kalbomis, tačiau kūno kalba. Mes atradome, kad ryšį kuriame naudodami būtent ją.  Yra nuostabiausias dalykas, kad aš galiu su bendruomene dirbti vienas ir mes susikalbame be jokio vertėjo: kūno kalba susikūrėme bendrą žodyną, o naudodami judesio terminus, vienas kitą suprantame ir be žodžių. Dar vienas šio pasirodymo tikslas – bendruomenės gyventojus spektaklyje sulyginti su cirko artistais profesionalais. Mes daug dirbome tam, kad atstumą tarp profesionalo ir dalyvaujančio kūryboje žmogaus, sugriautume.  Kūrėme kartu su bendruomene, plėtojome kūrybingumą juose, praturtinome jį prasme.  Daug dirbome, kad sukurtume naują ryšį tarp bendruomenės ir jos gyventojų. Tai jau pradėjo vykti ir tai yra fantastiška. “ – sako kūrėjas.

Pasirodymą kūrusią bendruomenę sudaro nariai nuo 3 iki 70 metų amžiaus, o režisierius dirbo su keturiomis grupėmis dalyvių – labai mažų ir vyresnių vaikų, paaugliais ir suaugusiaisiais.  „Radijo angelų“ projekte iš viso dalyvaus 12 artistų iš Brazilijos, Čilės, Ispanijos, Prancūzijos, Italijos, Lietuvos, bendradarbiaujant su Lietuvos cirko asociacija.

Kūrinyje „Radijo angelai“ vaidins apie 50 žmonių: Linksmakalnio gyventojai,  profesionalūs ir didelę patirtį turintys artistai ir šokėjai Camille Guichard, Magdalena Hidalgowitker, Andrea Speranza, Džiugas Kunsmanas, Flavio Dandrea, Alice Rende, Anna Franciszka Buraczynska, Nicolas Raphael Moreno, Marija Baranauskaitė, Elena Kosoveč, Kontantinas Kosoveč.

„Radijo angelai“ – šiuolaikinio cirko žanro kūrinys

Tai, ką žiūrovai pamatys šeštadienį, rugsėjo 14 d. Linksmakalnyje,  nėra tradicinis klasikinis  cirkas.

„Nepamatysite nei klounų, nei raudonų nosių, nei tigrų ar liūtų. „Radijo angelai“ yra bendruomenės projektas. Tai reiškia, kad yra sukurtas bendradarbiaujant  paprastiems šio miestelio gyventojams ir profesionaliems cirko artistams. Šio kūrinio koncepcija – turintis prasmę akrobatinis judesys, apipintas poezija ir muzika. Mes nerodysime spektaklio, kuris yra jau sukurtas, tačiau patys viską sukūrėme nuo pradžių ir tai, ką atliksime šeštadienį, yra čia ir liks čia, to nebus galima pamatyti kitoje vietoje. Todėl „Radijo angelai“ yra galimybė Linksmakalnį pamatyti kitu kampu, atrasti čia esančius angelus“ – renginio koncepciją pristato R. Magro.

Svarbiausias – bendruomenės ryšys

Viena iš „Radijo angelų“ dalyvių ir organizatorių, Linksmakalnio laisvalaikio salės darbuotoja  Agnė Rapulskytė sako, kad Linksmakalnio bendruomenei įsitraukimas į kūrybą buvo labai svarbus ir gyventojus subūrė bendram tikslui.

„Režisieriaus su trupe atvykimas uždegė žmones, o  ypač  – pačius mažiausius vaikus ir mokinius.  Gimė ryšys tarp trupės ir žmonių, o vėliau – ryšys tarp bendruomenės gyventojų, tarp vaikų ir suaugusiųjų, plėtojosi.  Atsirado bendro tikslo siekimas, ieškojimas bendrų išeičių ir sprendimų, ką galima padaryti visiems kartu. Kitiems renginiams nebereikėjo prašyti, žmonės patys ugdosi norą įsijungti,  tarsi gimė pareiga ir noras prisijungti, atsakomybė, kad tai aš atstovauju savo bendruomenę“ – pasakojo renginių organizatorė,

Pasak Agnės, režisierius sukūrė tokią aplinką, kurioje žmonės jautėsi laisvai ir neįpareigojančiai, be rėmų ir taisyklių, buvo sudaryta laisvė kurti, ir tą padiktavo patys žmonės.  Stebėdami aplinką ir žmones,  jų judėjimą, vaikščiojimą bei kalbėjimą, menininkai jiems sukūrė judesius ir choreografiją, kurią bus galima stebėti pasirodymo metu.

„Radijo angelai“ yra vienas iš finalinių „Kaunas 2022“ projekto „Šiuolaikinės seniūnijos“ renginių. Kūrinį kviečiame  pamatyti rugsėjo 14 d. 16 val. Linksmakalnio miestelyje.