Identiteto dalis

Keliaujant po Lietuvą akį džiugina ne tik išraiškingas kraštovaizdis, bet ir ypatingą reikšmę jau nuo senovės turinti medinių kryžių ir koplytėlių gausa. Šie kryždirbių rankomis sukurti bei sukonstruoti medžio statiniai iki šiol puošia Lietuvos gyvenviečių pakeles, sodybas, laukus ir šventas vietas.

Kryžiams kurtos specialios maldos ir giesmės, o intencijų juos statyti buvo labai įvairių. Vienų reikšmę lėmė skirtingu laikotarpiu vyraujantys papročiai, kiti buvo dedikuoti progoms, įvairioms misijoms, sukaktims atminti. Kai kur kryžiai žymėjo kaimo ribas arba buvo svarbiausias sodybos atributas, pro kurį praeinant buvo būtina persižegnoti ar pasimelsti.

Nors parodos "Kryžių Lietuva" eksponatai šiandien skleidžia ramybę, jie simbolizuoja ir skaudžią istoriją. Sovietmečiu, kai bandyta susidoroti su tauta palaužiant jos tikėjimą ir dvasinę stiprybę, pradėtas masinis kryžių naikinimas. Nors už pasipriešinimą tuometei valdžiai grėsė represijos, žmonės kovojo taip, kaip moka geriausiai. Vieni tai darė tyliai ir kukliai – slaptai naktimis atstatydavo nugriautus kryžius, kitiems kryžius tekdavo išgelbėti ir ištraukti iš pačių okupantų rankų.

Pasipriešinimo simbolis

Pasitaikė ir tokių, kurie pergudraudavo tuometę valdžią. "Kryžių viršūnes žmonės pradėjo vadinti saulutėmis ne todėl, kad jas mylėjo ir džiaugėsi, o tam, kad sovietų valdžia nesuprastų – tai buvo taktinis manevras", – teigia Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktorė D.Kamarauskienė.

Vieną iš keturių sovietmečiu išgelbėtų kryžių galima apžiūrėti ir atidarytoje naujoje ekspozicijoje. Jau į laužą nešti ruošiamus kryžius 1957 m. išgelbėjo Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktoriaus pavedimą gavę darbuotojai. Pasak pašnekovės, apie muziejaus rūsiuose slepiamus kryžius niekas negalėjo nė užsiminti.

Šiuo drastišku laikotarpiu kryžius lietuviui tapo pasipriešinimo ženklu. Tokia reikšminga, skaudžiai išgyventa ir meninės brandos prikaupusi istorija buvo apvainikuota istoriniu sprendimu: 2001-aisiais Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) kryždirbystę ir kryžių simboliką Lietuvoje pripažino unikalia žmonijos nematerialaus kultūros paveldo vertybe. Kryžius lietuviui tapo ne tik religinio, bet ir tautinio identiteto išraiška.

Sukurti emociją

Įrengus ir stiklo stogu uždengus muziejaus kiemą, norėta parodyti tai, ko negalima parodyti kitose parodinėse erdvėse. "Tada kilo idėja, kad kiemą skirsim kryždirbystei, siekėme sukurti vietą, kurioje žmonės su ja susipažintų gyvai, norėjome sukurti ne informaciją, o emociją", – sako D.Kamarauskienė.

Šiuo metu atsiradusioje naujoje erdvėje puikuojasi septyni restauruoti eksponatai, vienas iš jų – labiausiai išsiskiriantis baublys – koplytėlė, esanti išpjautoje medžio ertmėje.

Lankytojų galvas į dangų kelti priverčia ne tik link dangaus kylantys medžio dirbiniai, bet ir kiemelio lubose pakabintos 72 kryžių viršūnės, dar kitaip vadinamos saulutėmis. "Tai lyg kryžių miškas su žvaigždėmis virš galvos", – tokiais žodžiais savo parodą apibūdina muziejaus direktorė.

Muziejaus erdvei, kurioje atsidarė naujoji paroda, ypatingo unikalumo ir sakralumo suteikė solistės Skaidros Jančaitės inicijuotas, 24 valandas vykęs sutartinių maratonas "Suburtynė". Kolektyvai, susirinkę iš įvairių Lietuvos vietų, visą parą gyveno sutartinių ritmu ir jų kuriama ramybe. "Tai buvo dalis to, ką mes galėjome išgyventi taip sakraliai", – apie toje pačioje erdvėje esančią kryždirbystės ekspoziciją ir jos sukurtą magiją sakė pašnekovė.

Kas? Kryždirbystės paroda "Kryžių Lietuva"

Kur? Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus vidiniame kiemelyje (V.Putvinskio g. 55)

Kada? veikia iki gruodžio 31 d.