„Džiaugiuosi, kad mano paroda vyksta čia, kur mokėsi Antanas Samuolis ir kiti mano mylimi autoriai“, – pastebėjo dailininkas Raimondas Šimkevičius. Personalinė jo kūrybos paroda „Retrospektyva ir kiti promeniai“ veikia Kauno kolegijos J.Vienožinskio menų fakultete.

Tolsta nuo tapybos

Tai – iki šiol daugiausiai Lenkijoje, Vokietijoje personalines parodas rengusio R.Šimkevičiaus pirmoji paroda Kaune. „Retrospektyvoje ir kituose promeniuose“ (parodai pats dailininkas fragmentiškai atrinko pastarųjų 26 metų kūrinius) dominuoja tapyba, kurią autorius buvo labai pamėgęs ir į ją labai įsigilinęs studijų Vilniaus dailės akademijoje (VDA) metu.

R.Šimkevičiaus tapybos darbuose galima atsekti tam tikrą postimpresionizmo, fovizmo, ekspresionizmo įtaką. Apžvelgiant parodą, matyti ryški takoskyra tarp ankstyvųjų ir šiandienių dailininko darbų. Jei ankstyvuosiuose kūriniuose dažniau naudojamos klasikinės tapybos priemonės (drobė, aliejiniai dažai, potėpiai), tai šių dienų kūryboje R.Šimkevičius išeina iš tapybos, dažniau imasi instaliacijų, performansų, akcijų.

„Galbūt studijų VDA įvairiapusiškumas ir nuolatinis domėjimasis meno raida pastūmėjo eksperimentuoti meninės išraiškos priemonėmis. Eksperimentai spalva, koloritu, potėpiu ir faktūra natūraliai peraugo į kitas meninės raiškos priemones ir būdus.  Šalia molbertinės tapybos, ėmiau mėginti koliažus, asambliažus“, – prisiminė parodos autorius. Keletas iš pirmųjų koliažų, asambliažų, sukurtų prieš dvidešimtmetį, eksponuojami parodoje.

Dailininkas prisimena, kaip, Lietuvoje keičiantis kultūros situacijai ir meninei aplinkai, atsirado poreikis naujosioms dailės formoms: „Dailės sąvoka tampa per siaura. Dailininkas, tapęs menininku, idėjų išraiškai renkasi labai įvairias menines priemones.“

Socialinės potekstės

Poreikis naujoms raiškos priemonėms R.Šimkevičių atvedė prie eksperimentų trimatėje erdvėje. Pirmoji instaliacija „Namo...“ atlikta 1994 m. Alytuje. „Gavau seną apdegusį autobusą. Jame įkurdinau antropomorfines (žmogaus pavidalo) figūras. Tos baltos figūros – tarsi vaiduokliai – stovėjo virtine pajuodusiame tuščiais langais autobuse ir kaip dvasios tokia pat virtine lipo, skrido priešais augusion pušin", – parodos kontekstus iki ekspozicijoje nematomų darbų praplėtė R.Šimkevičius.

Kai kuriais kūriniais dailininkas reaguoja į šių dienų socialines aktualijas. Štai vienas naujausių R.Šimkevičiaus darbų – instaliacija „Tamsioji trolių saulutė“. Ekspozicijos salės palubėje kabanti instaliacija, sukurta iš pajūrio pagaliukų, kailio, keramikos skirta priminti neigiamai išgarsėjusios Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnybos „Barnevarne“ veiklą.

Autoironiškoje instaliacijoje „Keli biudžetininko šiokiadieniai. Pergalė“ ant senų maisto produktų, buities daiktų pakuočių dailininkas nutapė boksininkus, šunį, keletą atpažįstamų prekių ženklų. Žvelgiant į šią instaliaciją, prisimena garsaus išeivijos menininko, niujorkiečio Aido Bareikio žodžiai: „Kiekvienas daiktas potencialiai yra šiukšlė, bet kaip greitai daiktas virs ja, priklauso ne nuo materialių dalykų, o nuo susitarimo.“

Ši instaliacija taip pat turi socialinę potekstę. „Nutapiau boksininką Mike‘ą Tysoną ir jo važovą Evanderį Holifildą, kuriam M.Tysonas nesąžiningoje kovoje nukando ausį. Šalia nutapiau šuniukus ir šunišką dešrą. Panašioje nesąžiningoje kovoje dėl gardesnio kąsnio man teko dalyvauti dirbant Alytaus dailės mokykloje“, – paaiškino R.Šimkevičius.

Kitokį nei eilinių mirtingųjų dailininko požiūrį į daiktus, supančią aplinką pastebėjo jo žmona Dovilė Šimkevičienė: „Konservuoju agurkus virtuvėje, žiūriu – jau mano agurkai persikėlė ant drobės. Kitą kartą išmečiau naudotas kartonines dėžes. Raimondas parsinešė, tapo ant jų – panaudojo instaliacijai“.

Neapsieina be garso

Daugiau kaip dvidešimt metų dirbęs Alytaus dailės mokykloje, R.Šimkevičius Dzūkijos sostinėje organizavo ne vieną meninę akciją ar performansą. Bene garsiausia jų – „Lietuviais esame mezgime“. Perfrazuodamas Tautišką giesmę, menininkas pats ėmėsi virbalų ir pakvietė alytiškius prisijungti. Renginys sulaukė didelio visuomenės susidomėjimo. „Šios akcijos ėmiausi maištaudamas prieš provincijos kultūros politiką, paremtą pseudo tautodailės propagavimu. Pamaniau: pradėsiu ir aš megzti, siuvinėti – tada ir mano darbai taps pastebimesni“, – užsiminė dailininkas. Netikėtai pačiam autoriui, jo parodyta trispalvės mezgimo iniciatyva išaugo į bendruomeninę, vienijančią akciją. Pašnekovas neatmetė galimybės akcijos tęsinį surengti Kaune.

Akcijos atspindžiai matyti parodoje – vos įėjus į ekspozicijų salę, į akį krenta didžiulė megzta trispalvė. „Akcijos rezultatas – įvairaus pločio ir faktūros (rašto) trispalvės dalys, numegztos atsižvelgiant į jų autorių vidinį poreikį. Toks mezginys simbolizuoja sunkų ir akmenuotą tautos dvidešimtmetį, jos kelią, siekius, tikėjimą, klupimus ir beviltiškumą”, – įsitikinęs R.Šimkevičius.

Ne vieną kūrybinį projektą menininkas įgyvendino kartu su eksperimentinės muzikos grupe „Коньfarmist'ai“, menininko įkurta kartu su alytiškiu Leonu Žukausku. „Be garso neapsieinu“, – sako dailininkas. „Коньfarmist'ų“ ir Grytės Navardauskaitės (VDU muzikos akademija) atliekama eksperimentinė muzika skambėjo ir atidarant parodą. Šalia pianino, kontraboso muzikos buvo galima išgirsti R.Šimkevičiaus prakalbintus instrumentus ir jais tapusius daiktus: lūpinę armonikėlę, fleitą, tarškynę, elektrinį grąžtą, skambutį.

Kas? R.Šimkevičiaus personalinė paroda "Retrospektyva ir kiti promeniai".
Kur? Kauno kolegijos J.Vienožinskio menų fakultete (A.Mackevičiaus g. 27)
Kada? Paroda veikia iki balandžio 16 d.