Šeštadienio vakarą Marijonas Mikutavičius surinko pilną „Žalgirio“ areną savo gerbėjų. Apie keturiolika tūkstančių žmonių suplūdo į šou, kuris turėjo būti pirmas toks Lietuvoje: 3D projekcijos, LED ekranai, kelių aukštų namo dydžio konstrukcija, įspūdingas tūrinis vaizdas. Tačiau vietoj to žiūrovai išvydo banalias projekcijas ant brezento. Renginį gelbėjo tik M. Mikutavičiaus charizma ir nuoširdumas.

Iš anksto akreditavausi fotografuoti koncertą, bet organizatoriai – agentūra „Promostar“ – nepanoro matyti jame fotografų.

„Išsiaiškinome, kad fotografuoti „3D Show" nebus gerų sąlygų, todėl fotografų į šį šou neakredituosime. Fotoaparatūros įsinešti į areną nebus galima. Apsauga bus apie tai informuota ir atkreips dėmesį įleisdama žurnalistus“, – laiške rašė organizatoriai ir pažadėjo patys atsiųsti nuotraukų.

Suprask: „nemokėsi nufotografuoti.“ Vis dėlto, nurijęs kartėlį, nusprendžiau pažiūrėti, kokie stebuklai ten vyks. Juos pamačius tapo aišku, kad organizatoriai nenorėjo, jog necenzūruotos nuotraukos išduotų: visa ši pompastika tėra rinkodaros triukas ir tušti žodžiai, o projekcijos net iš tolo neprimena to, ką laikome 3D. Turbūt nesinori atskleisti kortų, kai dar laukia naujametis koncertas Vilniaus „Siemens“ arenoje.

Tuoj po koncerto organizatoriai išplatino pranešimą žiniasklaidai, kuriame patys šlovina savo darbą.

„Milžiniškas ekranas, į kurį buvo projektuojamas vaizdas, užėmė visą arenos galinę sieną. Už jo buvo sumontuota, ko gero, didžiausia Lietuvos šou verslo istorijoje uždarų erdvių scenos konstrukcija. Savo dydžiu ir forma ji prilygsta keturių aukštų namui“, – rašoma jame.

Iš tiesų tie, kurie buvo koncerte, turėjo matyti, kad konstrukcijos nesiekė net vidutinės Garliavos pilaitės aukščio, ką bekalbėti apie keturis.

Lengva tai suprasti. Juk kažkaip motyvuoti nemažą bilieto kainą reikia – esą projekcijos ir pastoliai buvo brangūs. 

M. Mikutavičius koncertą pradėjo dainomis „Jeigu tu nori“, „Tu čia, tu čia“ ir dar viena, kurioje daug kartų kartojo „Jė“. Gaila, bet jos identifikuoti nepavyko, nes garsas iš pradžių buvo labai prastas. Muzika visiškai užgožė jo balsą.

„Jeigu yra bent viena gyva siela, tai duokit garso, po velnių. Tebūnie tai mūsų pasisveikinimas šiandien. Tikiuosi, ši diena yra ta, kai priėmėt geriausią sprendimą savo gyvenime“, – publiką kaitino M. Mikutavičius.

O tai jam puikiai pavyko. Jei per pirmas tris dainas gerbėjai dar buvo apsnūdę, tai M. Mikutavičiui užteko pasiimti lagaminą ir užtraukti „Pakeliui namo“, kad arenoje neliktų abejingų – šokančių atsirado net tribūnose. Prasidėjo vakarėlis, o publika užsisiūbavo dar labiau atlikėjui užtraukus „Nebetyli sirgaliai“. Vis dėlto Kaunas.

Dainos pabaigoje į sceną įvažiavo baikeris su senu motociklu ir plevėsuojančia trispalve, į lopšį pasiguldė M. Mikutavičiui pritariančią merginą, patį dainininką ir pavažinėjo po sceną.

Vėliau, M. Mikutavičiui jau vilkint „Žalgirio“ marškinėlius su užrašu „3D“, jis pasakė: „Noriu pasveikinti vieną žmogų su gimtadieniu“. Visiems iškart tapo aišku, kurį.

Šviesos nutvieskė vieną iš VIP tribūnų, kurioje net iš tolo matėsi didingas Arvydo Sabonio siluetas. Būtent to nuoširdaus sveikinimo metu ir atsitiko bene blogiausias dalykas per visą koncertą. M. Mikutavičius uždavė A. Saboniui liūdnai pagarsėjusį klausimą „Ar išbėgsi į aikštelę?“, kuris ilgai kartino gyvenimą dabar jau velioniui žurnalistui Sigitui Beleckui, šį klausimą ištarusiam per išjuoktą interviu su Lietuvos krepšinio grandu.

Mokėti beveik 30 eurų už šį koncertą kažin ar verta. Jei aš būčiau turėjęs bilietą, prašyčiau grąžinti pinigus.