Pereiti į pagrindinį turinį

Menas karo šiukšles paverčia vilties laiškais

2024-11-13 11:46
DMN inf.

Po pasaulį keliaujanti ukrainiečių menininkų darbų paroda kasdienybės skubėjime paskendusiems žmonėms neleidžia pamiršti, kad Europoje tebevyksta žiaurus karas. Ant šovinių dėžių nutapyti šventieji pasitinka į Nacionalinį Kauno dramos teatrą atėjusius žiūrovus.

Skausmas: teatro Didžiosios salės prieigose eksponuojamos ant šovinių dėžių nutapytos ikonos – žinia iš antrą dešimtmetį karo siaubiamos Ukrainos.
Skausmas: teatro Didžiosios salės prieigose eksponuojamos ant šovinių dėžių nutapytos ikonos – žinia iš antrą dešimtmetį karo siaubiamos Ukrainos. / J. Gudašiaus nuotr.

Prieš dešimtmetį prasidėjus Rusijos agresijai prieš Ukrainą, menininkų pora Sofija Atlantova ir Oleksandras Klimenka savo skausmą dėl tėvynės nelaimės pradėjo lieti tapydami ikonas ant dėžių, kuriose į frontą gabenti šoviniai. Imtis projekto juos įkvėpė pastebėjimas, kad šių dėžių dangčiai ir dugnai labai primena lentas, ant kurių tapomos ikonos.

„2014 m. rudenį lankydamasis viename iš savanorių batalionų atkreipiau dėmesį į šį panašumą ir nusprendžiau nutapyti ikoną. Mane nustebino tai, kad pirmoji lenta buvo labai sena, tamsi ir padengta suodžių sluoksniu. Nupiešiau ant jos Dievo Motinos ikoną ir rezultatas buvo toks, kad ji atrodė tarsi 800 metų senumo. Vėliau man kilo mintis sukurti meno projektą, kuriame Viduramžių sakralinio meno kalba papasakočiau apie dabartinį Rusijos ir Ukrainos karą“, – yra pasakojęs menininkas.

Vienas pirmųjų šovinių dėžių, prie kurių prisilietė kūrėjų rankos, Mariupolyje karo lauke surinko ir atgabeno Ukrainos jūrų pėstininkai. Nemažai dėžių atkeliavo iš Donbaso.

Šventieji atvaizdai, arba ikonos, – nuo pat Krikščionybės pradžios puoselėjama vaizduojamojo meno rūšis, būdinga tiek stačiatikių, tiek katalikų bažnyčioms. Vis dėlto ryškiau atpažįstamos jos rytų liturginėje tradicijoje ir yra tapusios neatsiejama bažnyčios įvaizdžio dalimi. Ant šovinių dėžių dalių tapomos ikonos, kaip ir kryžius, simbolizuoja mirties virsmą į gyvenimą. Juolab kad ir pats O. Klimenka jas ne sykį tapė labai neįprastomis sąlygomis – poilsio minutėmis savanoriaudamas Pirogovo ligoninėje ar karo lauke.

Šventieji atvaizdai, arba ikonos, – nuo pat Krikščionybės pradžios puoselėjama vaizduojamojo meno rūšis, būdinga tiek stačiatikių, tiek katalikų bažnyčioms.

Ukrainiečių menininkų tapytų ikonų perduodama žinutė yra daugiasluoksnė. Ikonose susijungia modernumas ir tradicija, didžiausias dėmesys sutelktas į Bizantijos laikų ikonų meistrų darbus. Kuo toliau nuo Ukrainos, tuo daugiau prasmių įgauna šis projektas. Amerikos krikščioniškųjų konfesijų atstovams tai pirmiausia ikona, meno bendruomenei – konceptualaus meno projektas, o paprastiems amerikiečiams visa tai primena Holivudo siaubo filmą, zombių apokalipsę, kur ginklų dėžės yra tarsi karstai, kuriuose ilsisi visagalė mirtis ir tampa nugalėta per mistinį ikonos tapymo veiksmą.

Anot paties O. Klimenko, šis projektas – patvirtinimas, kad ukrainiečių mintyse tvyro taika.

Galima sakyti, kad ikonos pasakoja daug istorijų, kurios sudaro vieną naratyvą apie karą ir taiką, žmogaus kančią ir viltį. Be to, ikonos yra parduodamos, o gautas lėšas autoriai skiria labdarai – remia įvairių gydymo institucijų, gelbėjančių už savo šalį ir išgyvenimą kovojančių ukrainiečių gyvybę.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų