Vyksmai iki vidurnakčio

Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus pakvies į visai šeimai skirtą aštuonis muziejaus padalinius ir galerijas vienijančią akciją "Kultūrinis labirintas: 1 naktis – 8 parodos".

Akcijos #1naktis8parodos metu keliaujant temstančio miesto labirintais – parkais, kiemais, laiptais, bus galima naujai atrasti ir pažinti Kauną, neeilines čia gyvenusias asmenybes, rasti tik šiai nakčiai į dienos šviesą ištrauktų ypatingų eksponatų, istorijų ir paslapčių, kurias saugo seniausias dailės muziejus Lietuvoje.

Dauguma projekte dalyvaujančių nacionalinio muziejaus padalinių dirbs nuo 11 val. iki vidurnakčio. Išimtis – memorialiniai J.Zikaro, L.Truikio ir M.Rakauskaitės muziejai bei A.ir P.Galaunių namai: šios durys bus atvertos iki 20 val.

Apie muses ir plagiatą

Apkeliautuose Nacionalinio dailės muziejaus padaliniuose lauks ne tik parodos ir ekspozicijos, bet ir daugybė renginių, spektaklių, koncertų bei kūrybinių užsiėmimų vaikams.

M.Žilinsko dailės galerijoje vyks balsavimas parodoje "Nakties vizijos: XVII–XX a. dailininkų kūriniai iš Mykolo Žilinsko kolekcijos". Lankytojai galės išrinkti labiausiai patinkantį paveikslą – populiariausias kūrinys, pasibaigus Muziejų nakčiai, papildys nuolatinę galerijos ekspoziciją. Muziejų nakčiai dedikuotoje parodoje-akcijoje eksponuojami įvairių Europos šalių dailininkų darbai, sukurti XVII–XX a. Tai retai į galerijos sales atkeliaujantys nakties grožio ir paslapties inspiruoti vaizdai, kuriuos Lietuvai padovanojo žymusis kolekcininkas Mykolas Žilinskas (1904–1992). Dalis jų eksponuojami pirmą kartą.

Kauno paveikslų galerijoje vyks vienos nakties knygų paroda "Musės, miegančios knygose", kuri pratęs tuo metu galerijoje šlamantį popieriaus tyrimų procesą – naujai atidarytą parodą "Atminties popierius". Popieriaus ir musės susitikimas knygoje – lemtingas nakties pokštas, kviečiantis iš arti pamatyti, kaip įkyrioji Musca domestica (įkvėpusi ne vieną pasaulio dailininką) virsta meno objektu. Paveikslų galerijos paviljone virs muselių, cikadų ir naktinių drugelių gaudynės – čia vyks origamio dirbtuvės: popierius suplasnos, suropos įvairiais vabzdžiais.

Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus pakvies apsilankyti kitokioje M.K.Čiurlionio darbų ekspozicijoje, papildytoje "Tariamo Čiurlionio" eksponatais. Bus galima susipažinti su įdomiausiais plagijavimo atvejais ir detektyvinėmis istorijomis apie M.K.Čiurlionio kūrybos klastojimą, dingusių darbų paieškas. Nuo 22 val. iki vidurnakčio vyks kosminės apeigos su Zanu Hoffmanu ir Kaunas Zoo. "Muziejų nakties kulminacijai kviečiame visus dalyvauti meniniame rituale, kelionėje į kosmosą per save, jaukioje, ramybės vieni kitiems linkinčių žmonių draugijoje", – intriguoja organizatoriai.

Mažuosius lankytojus muziejus pakvies į edukacinio žaidimo "Čiurlionis ir objektyvas" premjerą, pristatančią M.K.Čiurlionio sąsajas su kinu ir fotografija.

Naktinė poezija

A.Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje vyks ypatingas tarptautinio poezijos festivalio "Poezijos pavasaris 2019" renginys – vizualiųjų menų ir poezijos diptikų paroda "Mūzų sambūvis". Intriguojančioje ekspozicijoje atsiskleis vaizdo ir žodžio meistrų kūrybos sąsajos.

Parodoje kartu su eilėraščiais bus eksponuojami įvairių žanrų kūriniai: tapyba, keramika, skulptūra, fotografija. Čia susitiksime su Romualdo Čarnos, Petro Gintalo, Mindaugo Juodžio, Petro Kalpoko ir kt. autorių darbais, kuriuos lydės Erikos Drungytės, Gvido Latako, Edmundo Janušaičio, Donaldo Kajoko ir kt. rašytojų eilės, atidarymo metu skambėsiančios gyvai.

Nuo 14 iki 19 val. Antano Žmuidzinavičiaus sode muziejaus edukatorė Giedrė kvies į kūrybines dirbtuves. Šiais metais vyks piešimo spiritiniu rašalu pamokos: bus galima dekoruoti savo atsineštus puodelius, stiklines ar netgi vazas.

A. ir P.Galaunių namuose vyks vienos nakties grafikos darbų paroda "Šešėlių veidai". Svečiai sužinos, kaip ir kada atsirado siluetiniai arba "šešėlio" piešiniai, kaip jie buvo kuriami, įkvėpimo pagautieji galės susikurti savo siluetinius portretus.

Muziejų naktį dar daugiau šviesos ir tamsos žaidimų parodys unikali profesionalaus šešėlių teatro trupė "Budrugana Lietuva", skleidžianti gerą nuotaiką, šviesą, plečianti vaizduotės ribas pasitelkiant rankų plastiką.

J.Zikaro memorialinis muziejus ir jo sodas vienoje gražiausių miesto vietų – ant Pelėdų kalno – kvies grožėtis vakarėjančia Kauno panorama naujais, tik šiai nakčiai skirtais rakursais parodoje "Įrėmintas miestas", klausytis įdomiausių istorijų apie miestą, muziejų, Zikarų šeimą ir jų nuotykius, pasivaišinti tradicine šių namų arbata.

Ant prezidentinės žolės

Prie tradicinės muziejų nakties jungiasi ir Istorinė Prezidentūra, kviečianti į intriguojančią pažintinę kelionę apie Lietuvos Respublikos prezidento instituciją.

Prieš 100 metų Lietuvos gyventojai pirmą sykį išgirdo žodį "prezidentas", kuris buvo naujas ir nelabai suprantamas visuomenei, pripratusiai prie caro ar kaizerio valdymo. Šiandien tai visiems įprastas žodis, bet ar tikrai žinome, ką gali ir ko negali prezidentas, kokios jo funkcijos.

Gegužės 18-ąją Istorinė Prezidentūra siūlo net keturis būdus susipažinti su tarpukario prezidentais ir prezidento institucija. Pirmasis būdas – pakeliauti po Kauną prezidentiniu maršrutu ir susipažinti su miesto kultūros paveldu, susijusiu su tarpukario prezidentais. Šiuo maršrutu savarankiškai galima keliauti bet kada, bet norint gauti vertingą prizą, tai reikia padaryti būtent gegužės 18-ąją nuo 9 iki 21 val. Prieš pradedant žaidimą, būtina atidžiai susipažinti su žaidimo taisyklėmis, kurias galima rasti įstaigos puslapyje www.istorineprezidentura.lt.

Antrasis būdas – dalyvauti Istorinės Prezidentūros pažintiniame žaidime "Kas tas prezidentas?", kuris vyks muziejaus teritorijoje nuo 17 iki 22 val. Žaidimo sekretoriate gavę užduočių lapą žaidėjai leisis tyrinėti muziejų ir jo aplinką, ieškos atsakymų ir sprendimų, bandys įveikti net ir kai kurias savo baimes. Atsakymai slypės visur: sodelyje veikiančioje fotografijų parodoje "Kas tas prezidentas? Lietuvos prezidentai ir prezidento institucija 1919–1940 metais", muziejaus ekspozicijose ir, žinoma, visagaliame internete.

Trečiasis būdas – naktinėtojai kviečiami 22 val. užsukti į muziejų ir pasiklausyti naktinių pasakojimų apie Istorinius Prezidento rūmus ir juose nutikusius dalykus. Į renginį registruotis nereikia, tačiau vietų skaičius Prezidento rūmų Audiencijų salėje ribotas.

Ketvirtasis būdas – tiesiog ramiai apžiūrėti naują lauko fotografijų parodą "Kas tas prezidentas? Lietuvos prezidentai ir prezidento institucija 1919–1940 metais", pagulėti sodelyje ant žolės po senaisiais kaštonais, pasiklausyti gatvės muzikos, užeiti į istorinius rūmus, apžiūrėti ten veikiančias parodas ir ekspozicijas, išbandyti visas edukacines veiklas, o tada galbūt užsukti į kurią nors Vilniaus gatvėje esančią kavinukę, nusipirkti kavos ir vėl grįžti ant žolės Istorinės Prezidentūros sodelyje.

Mažiausi lankytojai, lydimi tėvelių, veiklos atras Mažylių kampelyje ir Audiencijų salėje, kur laukia smagios edukacinės dėlionės. Drąsiausi galės padeklamuoti eilėraštukus improvizuotoje radijo studijoje. Mokantys skaityti vaikams galės pabūti Agentais Mažyliais ir leistis į slaptas misijas arba padirbėti pasiklydusių laiškų skyriuje.

Prezidento rūmų sodas gegužės 18 d. bus atviras nuo ankstyvo ryto iki vidurnakčio. Prezidento rūmus galima aplankyti ir dalyvauti visose veiklose nemokamai nuo 11 iki 24 val. Paskutiniai lankytojai įleidžiami 23.30 val.

Naktigonė muziejuje Rumšiškėse

Inga Levickaitė-Vaškevičienė

Prie muziejų nakties renginių besijungiantis Lietuvos liaudies buities muziejus kviečia į naktigonę.

XX a. pradžioje naktigonė – tai bendras arklių ganymas naktį, kad jie priėstų, pailsėtų, nes darbymetis. Naktigonė prasidėdavo ganykloms pradžiūvus ar antroje vasaros pusėje, kada paaugdavo kumeliukai, ir baigdavosi rudenį. Naktigoniai buvo bernai, pusberniai, piemenys, rečiau pats šeimininkas. Kartais į naktigonę leisdavosi ir merginos. Iki šienapjūtės ganydavo pamiškėse arčiau kaimo, sužėlus atolui – pievose. Po rugiapjūtės, kai nebebūdavo skubių kasdieninių darbų, į tolimesnes pamiškių ganyklas išjodavo kelioms savaitėms. Iki saulei patekant ganydavo pasikeisdami: vieni ilsėdavosi, kiti budėdavo.

Kad turėtų kur pasislėpti nuo lietaus, pailsėti, naktigoniai pasistatydavo palapines ar pašiūres. Kai kada atsivesdavo šunis, kurdavo laužus. Gyvulius supančiodavo, po kaklu kabindavo barškalus, kad girdėtų, kur arkliai yra. Iš pasikeitusio skambėjimo suprasdavo, kad juos pabaidė svetimas žmogus, greičiausiai arkliavagis, arba vilkas.

Ganydami dažniausiai kažką dirbdavo: pjaudavo lazdas, plėšdavo karnas, tošis, droždavo grėbliakočius, botkočius, pindavo pintines, rišdavo šluotas. Naktigoniai taip pat pasakodavo pasakas, baisius atsitikimus, minė mįsles, žaidė žaidimus. Pasak muziejininko Vincento Vaitiekūno, naktigonė buvo pirmoji bendruomeninio gyvenimo mokykla, kurioje jaunuoliai pirmą kartą sužinodavo apie tai, ko namuose negirdėdavo arba nuo jų sąmoningai slėpdavo. Išskirsčius kaimus į vienkiemius ar panaikinus bendrą ganiavų nuosavybę, naktigonė nunyko.

Lietuvos liaudies buities muziejus kviečia prisiminti ir atgaivinti senuosius naktigonės papročius. Reginys prasidės 18 val. Klojimo teatre ir šalia esančioje aikštelėje-pievoje. Lankytojai galės apžiūrėti muziejuje auginamus gyvuosius eksponatus – žemaitukų veislės arklius, sužinoti apie jų priežiūrą. Klojimo teatre vyks dokumentinių filmų apie muziejų seansas. 20 val. Kaišiadorių kultūros centro teatras parodys spektaklį pagal Daivos Čepauskaitės pjesę "Pupos" (režisierius Jonas Andriulevičius). Nuo 21 val. visus linksmins VDU folkloro ansamblis "Linago" ir folkloro ansamblis "Gadula". Vyks šokiai, rateliai, dainos aplink laužą. Lankytojai galės paragauti ant laužo kepamos kiaušinienės, išgerti gardžios žolelių arbatos. Iki pat nakties bus folkorinė diskoteka – muziejininkai kvies klausytis vinilinių plokštelių ir diskų įrašų.