Viešnagės pas kaimynus

Teatre, kuriame muzikos garsais siekiama sužadinti žmogaus pojūčius ir emocijas, vaizdai taip pat turi ypatingą galią, padėdami skleistis subjektyvioms vidinėms vizijoms. Muzikinėje scenoje pasitvirtina skirtingų meno krypčių samplaika, suteikdama spektakliams gelmės, talpindama juos į platesnį kūrybos kontekstą.

Šį sezoną teatras toliau rodys senesnius ir naujesnius spektaklius visoms amžiaus grupėms, bus kupinas įvairaus žanro premjerų.

Kalbėdamas apie naujojo sezono spektaklius B.Želvys pastebėjo, kad teatrų veikla neretai tęsiasi ištisus metus, tad ryškios ribos tarp sezonų nėra. Vos baigėsi vienas – ryškus, įsimintinas, turtingas, apvainikuotas kelionėmis – o jau visu smarkumu rengiamasi kitam, kuriame – naujos premjeros, koncertai, jubiliejiniai vakarai.

"Šią vasarą teatro artistų atostogas trumpais intarpais papuošė gastrolės kaimyninėse šalyse. Teatro kolektyvas pirmą kartą dalyvavo Latvijoje organizuojamame sceninės muzikos festivalyje "Operos dienos Jekabpils", kur parodė vieną populiariausių repertuaro spektaklių – miuziklą "Aida", – pasakojo B.Želvys, intriguodamas, kad organizatoriai, matę šį spektaklį Kaune, drąsiai priėmė sprendimą rodyti šį miuziklą savo festivalyje, taip nusižengdami tradicijai pateikti savo žiūrovams tik operos spektaklius.

"Gastrolės paliudijo, kad drąsus jų sprendimas pasiteisino – kauniečių "Aida" pranoko žiūrovų lūkesčius ir buvo sutikta itin šiltai", – pastebėjo KVMT vadovas.

Pagrindinius vaidmenis dainavo Viktorija Streiča, Kristina Siurbytė ir Jeronimas Milius, dirigavo Jonas Janulevičius. Rugpjūčio 8 d. teatro solistai, choro artistai ir orkestro muzikantai dalyvavo Estijoje vykusiame, plačiai pripažintame Šiaurės ir Rytų Europos sceninės muzikos festivalyje "Birgitta", kur parodė drauge su estų organziacijos "PromFest" komanda sukurtą spektaklį Giuseppe Verdi operą "Traviata". Šį spektaklį lapkričio 24 d. drauge su kviestiniais solistais Anna Denisova (Rusija), Aleksu Kimu (Pietų Korėja) ir baltarusiu Ilja Silčiukovu galės pamatyti ir Kauno žiūrovai.

B.Želvys neslėpė, kad spektaklio novatoriškumas ir moderni interpretacija gali šokiruoti klasikinės tradicijos gerbėjus, tačiau nereikėtų pamiršti, kad opera yra labai įvairiabriaunė. Jo manymu, vertinimų įvairovė turi teisę egzistuoti, nes kiekviena nauja mintis gimdo kūrybiškumą, o spektaklio interpretacijų gali būti pačių įvairiausių.

"Beje, kiekvienos gastrolės mobilizuoja visą kolektyvą tam, kad būtų išnaudota puiki galimybė parodyti geriausias trupės savybes, o kartu kiekvienos teatro gastrolės trupei tampa nemenku iššūkiu, – sakė jis. – Gastrolės tik dar kartą parodė, kad mūsų teatro profesionalumas neabejotinai aukšto lygio. Puikiai dirbo absoliučiai visos grandys, ne tik artistai. Kita vertus, tai galimybė parodyti savo gebėjimus ne tik kitos šalies didžiausiose scenose, bet ir pamatyti publikos reakciją, o kartu pasitikrinti ir savo profesionalumo lygį."

I.Kalmanas steampunk stiliumi

Naująjį sezoną teatras pradės rugsėjo 29 d. Žiūrovai kviečiami į Imrės Kalmano operetės "Misteris X" premjerą, kuriai lietuvišką tekstą parašė dramaturgė Ramutė Skučaitė.

"Kaip savarankiška režisierė čia debiutuoja Viktorija Streiča, debiutas tai ir Vaidotui Jakučiui, sumąsčiusiam ir realizavusiam šiai operetei scenografiją jo mėgstamu steampunk stiliumi, apie kurį prieš keletą metų Lietuvoje mažai kas buvo girdėjęs, o šiuo stiliumi kuriančių menininkų buvo vos keletas. Dabar šis stilius vis labiau populiarėja ne tik mene, literatūroje ar muzikoje, bet ir gyvenimo būde, – pirmąją sezono premjerą pristatė B.Želvys.

Sąvoka steampunk neatsiejama nuo fantastikos žanro, kuriame dominuoja garu varomos technologijos ir kurio veiksmas dažniausiai perkeliamas į alternatyviąją Viktorijos laikų epochą arba į Jungtinių Valstijų Laukinius vakarus. Steampunk stiliaus meno kūriniuose karaliauja senovė, susipynusi su dabartinėmis technologijomis. Tokia laikmečių eklektika skatina kūrybą, begalinę fantaziją, simbolizuoja nemirtingumą, amžinybę.

Steampunk stilistikai būdingas XIX a. Viktorijos eros elementų perkėlimas į dabartį suteikia meno kūriniams retro-futuristinę, robotizuotą išvaizdą naudojant metalo, medienos dalis, krumpliaračius.

"Šį stilių elementais papildo kostiumų ir grimo dailininkė Kotryna Daujotaitė bei vaizdo projekcijų autorius Arvydas Strimaitis. Operetės dirigentas Jonas Janulevičius, šokius ir scenos judesį sukūrė choreografas Dainius Bervingis, šviesų dailininkas Audrius Jankauskas, chormeisterė Rasa Vaitkevičiūtė", – visą komandą pristatė pašnekovas ir peržvelgė I.Kalmano operetės "Cirko princesė" pastatymų istoriją.

Dažnai libretas buvo keičiamas atsižvelgiant į režisūrines interpretacijas, siužetinių linijų svarbos pasirinkimą ir panašiai. Tai darė įtaką ir operetės pavadinimui. Pastatymai, kuriuose Misteris X tapdavo pagrindine siužetine ašimi, buvo vadinami šio veikėjo vardu.

2017 m. pastatymo variantui R.Skučaitė sujungė keletą operetės libreto versijų, gerokai nutoldama nuo XX a. pradžioje madingo aristokratiškojo rusicizmo. Čia kilmingas jaunuolis Etjenas Verdjė dėl likimo užgaidos patenka į cirką, tapdamas pagrindiniu pasakojamos istorijos herojumi. Todėl antrą kartą Kaune statoma ši I.Kalmano operetė vadinama "Misteris X". Spektaklyje analizuojamos tradicinės egzistencinės temos, tačiau kūrėjai į jas žvelgia nestandartiškai, su egzotiškesnį poskonį paliekančia pašaipa.

Operetėje vaidmenis sukūrė Andrius Apšega, Ramūnas Urbietis, Ieva Goleckytė, Raminta Vaicekauskaitė, Kęstutis Alčauskis, Raimondas Baranauskas, Žanas Voronovas, Marija Arutiunova, Ingrida Kažemėkaitė, Martynas Beinaris, Rapolas Baranauskas, Giedrė Juknevičiūtė, Raimonda Talat-Kelpšaitė, Jonas Lamauskas, Giedrius Prunskus, Dainius Bervingis, Gediminas Maciulevičius, Vygintas Bemovas, Karolis Visockis, taip pat choro ir baleto artistai, cirko studijos "Šypsena" artistai.

Dovana baleto gerbėjams

Pristatydamas antrąją sezono premjerą teatro vadovas apgailestavo, kad baletas, kaip muzikinio teatro žanras, šiuolaikinėje Lietuvos kultūroje mažiau populiarus.

"Kažin ar surastume per pastarąjį dešimtmetį anglų, prancūzų ar vokiečių kompozitoriaus sukurtą baletą, kuris būtų rodomas didžiosiose scenose. Choreografai dažniausiai renkasi muzikinio koliažo principą. Klasikinis baletas jau tapo kultūros paveldo objektu, o šiuolaikinio baleto samprata yra visiškai neapibrėžta – tai daugiau šiuolaikinio šokio, judesio, vaizdų spektaklis, kuris suteikė galimybę susipažinti su kitokiais choreografijos principais. Tiesa, daugumai šokėjų jie nėra nauji, žinomi iš kitų šiuolaikinio šokio kūrinių. Tačiau mūsų trupė vis dėlto nusprendė rinktis kultūrinį paveldą ir statyti klasikinį baletą "Pelenę", – sakė B.Želvys ir pridūrė, kad šis kūrinys žiūrovams mažiau žinomas, nei to paties pavadinimo S.Prokofjevo baletas, kurio muzika užburia publiką ir jau seniai yra baleto meno aukso fonde.

Tad kodėl teatro trupė nusprendė rinktis mažiau žinomą variantą? "Atsakymo galbūt reikėtų ieškoti pačioje muzikoje, kurią Johanas Straussas kūrė gyvenimo saulėlydžiu, būdamas visiškoje harmonijoje su savo epochos atmosfera, o tai leido jam pasitelkti visą kūrybinio kelio patirtį ir paversti valsą romantine poema, kartu iš saloninio šokio sukurti tikrą šokio meną. Pakeitus libretą, jis kūrė istoriją, atspindinčią epochos šiuolaikiškumą ir kultūrinę nuotaiką, kuri gali būti aktuali ir mūsų dienomis", – sakė B.Želvys.

Tiesa, valsų karalius, parašęs visas pagrindines baleto dalis, jo taip ir neužbaigė. Praėjus metams po kompozitoriaus mirties kūrinį baigė Josefas Bayeris, žinomas austrų kompozitorius ir dirigentas, daugiau nei 20 baletų autorius. Baletą Kauno scenoje stato choreografas Gianni Santucci (Italija), dirigentas Virgilijus Visockis, scenografas Artūras Šimonis, kostiumų ir grimo dailininkė Vida Insodienė. Šoks Nerijus Juška, Auksė Mikalajūnaitė, Justina Vitkutė, Aurimas Sibirskas, Gintaras Visockis, Rima Panuškytė, Sandra Lavrenovaitė, Sandra Zienienė, Viktorija Batvinytė, Aurimas Tiškevičius, Valerijus Osadčenka, Andrejus Janbekovas, visi baleto artistai.

Anot pašnekovo, baleto siužete išlieka pagrindiniai garsiosios pasakos apie Pelenę elementai: čia yra pikta pamotė, atvirai demonstruojanti nemeilę podukrai ir lepinanti savo dukras. Tik ši pamotė – Madam Leontina – vadovauja madų ateljė, o Pelenė – čia dirbanti jos podukra, vardu Greta. Sutiksime čia ir Princą, tik jis – tai jaunasis madų ateljė savininkas Gustavas, ir Madam Leontina, siekdama, kad jis susidomėtų jos dukterimis, imasi visokiausių machinacijų ir trukdo Gustavui sutikti Gretą.

Kauno žiūrovams tai bus dar vienas malonus ir puikus vakaras su nuostabia, bet vargu ar anksčiau girdėta J.Strausso muzika.

"Bus čia ir paslaptinga batelių pametimo istorija, kurią vainikuos vėl atrasta puotoje Gustavo sutikta žavi nepažįstamoji. Augančiam Kauno teatro baleto kolektyvui šis baletas – gana sudėtingas žingsnis profesinio tobulėjimo link. O Kauno žiūrovams tai bus dar vienas malonus ir puikus vakaras su nuostabia, bet vargu ar anksčiau girdėta J.Strausso muzika", – sakė B.Želvys.

Istorija ir tradicijos

Paklaustas, kaip teatras rengiasi minėti valstybės atkūrimo jubiliejų, B.Želvys sakė, kad rudenį taip pat prasidės ir pasiruošimas trečiajai sezono premjerai, kurią teatras skiria Lietuvos valstybės atkūrimo 100-osioms metinėms.

"Iškiliai progai buvo pasirinkta Jurgio Karnavičiaus opera "Radvila Perkūnas". Simboliška, kad operos premjera įvyko taip pat Kaune prieš 80 metų – 1937 m.", – atskleidė KVMT vadovas.

Libreto autorius – Balys Sruoga. Operos siužete pasakojami istoriniai pragaištingo Lietuvos valstybei laikotarpio – XVI a. ir XVII a. riba – įvykiai ir jų kontekste užgimstanti meilės istorija. Operą stato dirigentas Jonas Janulevičius, režisierius Kęstutis Jakštas, scenografas Gintaras Makarevičius. Nacionalinė opera "Radvila Perkūnas", skirta šalies 100-mečiui, atgims ir rampos šviesas išvys per atkurtos Lietuvos gimtadienį – 2018 m. vasario 16 d.

Be pagrindinių sezono premjerų, teatro vadovas žiūrovus maloniai kvietė ir drauge prisiminti teatro menininkų kūrybos ar asmeninius jubiliejus: jau spalio 15 d. minėsime dirigento Virgilijaus Visockio kūrybinės veiklos 25-metį. Ta proga žiūrovai išvys operetę "Kornevilio varpai".

"Kaip ir kasmet rengsime naują, nuotaikingą koncertinę programą Naujųjų metų išvakarėms. Nors Naujametė koncertinė programa – graži teatro tradicija, stengiamės, kad kiekvienais metais ji būtų vis kitokia", – pažadėjo B.Želvys.