Pasak ekspozicijos „Senovės pasaulio dailė“ kuratorės dr. Aldonos Snitkuvienės, jos domėjimąsi muziejiniu egiptietiškų senienų rinkiniu paskatino nežinojimas. Dešimtmečius trukęs tiriamasis darbas prasidėjo informacijos rinkimu apie Senovės Egiptu besidominčius keliautojus, jų kauptus senienų rinkinius, apie mokslininkus, jų veiklą.

Rezultatai buvo pateikti A. Snitkuvienės monografijoje „Lietuva ir senovės Egiptas. XVI a. pab. – XXI a. prad. Keliautojų, kolekcininkų ir mokslininkų pėdsakais“ (Kaunas, 2011). Knyga atskleidžia Lietuvos muziejuose saugomų egiptietiškų senienų istorijas, joje – eksponatų katalogas ir pateikti pagrindiniai duomenys apie juos.

Tokių eksponatų istorijos rekonstrukcija, pasak Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus atstovės Andrijanos Filinaitės, – viena sudėtingiausių muziejininkystės sričių, reikalaujanti daugelio metų kruopštaus darbo, bet teikianti tyrinėtojui daug pasitenkinimo.

Pagal muziejaus pranešimą, siekiant visapusiškai ištyrinėti M. Žilinsko dailės galerijoje esančias mumijas, buvo atlikti kompiuterinės tomografijos ir rentgenografiniai tyrimai. Jie leido be mažiausio eksponatų pažeidimo sužinoti, kas slypi po vyturais (drobule), ir suteikė naujų žinių muziejininkams. Neabejotinai atlikti tyrimai būtų nustebinę egiptologę Mariją Rudzinskaitę-Arcimavičienę, kuri dar 1924-aisiais dabar M. Žilinsko galerijoje esančią mumiją įsigijo Egipto senienų muziejuje Kaire. Įdomu ir tai, kad grafas Mykolas Tiškevičius 1862 metais dovanojo dvi parvežtas iš Egipto vaikų mumijas Vilniaus senienų muziejui. Viena iš jų šiuo metu eksponuojama „Senovės pasaulio dailės“ kolekcijoje M. Žilinsko dailės galerijoje.

19 amžiaus archeologija ir tyrinėjimai pasižymėjo tuo, kad tyrėjai mėgdavo pasižiūrėti, kas yra paties radinio viduje, – po vyturais. Žinoma, tokiais metodais buvo daroma didžiulė žala būsimam eksponatui. Tačiau, be šio ypatingo smalsumo, vykdavo tikros mumijų išvyniojimo ceremonijos – su arbatėlės gėrimu. Tokiais momentais po aplinką pasklisdavo miros – aromatinių sakų, pasižyminčių griežtu, karčiu ir mistišku kvapu, – aromatas. Kvapas būdavo toks stiprus, kad kai kuriems iš stebinčiųjų dažnai apsvaigdavo galva.

„Ką apie mumijas pasakoja kompiuterinės tomografijos bei rentgenografiniai tyrimai, kokie tyrimo rezultatai ir išvados? Į šiuos ir dar daugiau kitų klausimų atsakymus gausite rugsėjo 15-ąją dr. A. Snitkuvienės vedamoje ekskursijoje M. Žilinsko dailės galerijoje „Sekmadienis kartu: tikroji mumijų istorija“. Būtina išankstinė registracija,“ – primena Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus atstovė A. Filinaitė.