Nacionaliniame Kauno dramos teatre debiutuojančio režisieriaus ir aktoriaus Pauliaus Markevičiaus spektaklis idėjiškai pratęsia rašytojo Kahlilo Gibrano (1883-1931) trilogiją, susidedančią iš pasaulyje gerai žinomų jo tekstų „Pranašo sodas“, „Pranašas“ ir dėl mirties nebaigto kūrinio „Pranašo mirtis“. Spektakliui parašytoje dramaturgės Birutės Kapustinskaitės pjesėje „Vietiniai“ kalbama apie savo vadu beatodairiškai tikinčią bendruomenę, laukiančią pranašo pasirodymo, tačiau susidūrus su netikėtais įvykiais, pasimetančią ir, galiausiai, neberandančią būdo susikalbėti tarpusavyje.

Pasak P. Markevičiaus pjesė „Vietiniai“ herojai yra konkrečios, užrašytos istorijos gyventojai: „Veikėjai nėra pririšti prie  geografinės zonos, jie gyvena – istorijoje. Joje kiekvienas tarsi atstovauja tam tikrą visuomenės grupę. Būtent šių grupių pozicijos, žvelgiant į bendruomenę kaip į vientisą darinį, mums ir tampa atpažįstamos – jie sprendžia bendruomeniškas problemas ir kylančius klausimus, o, kaip pastebime, tokius dalykus išspręsti yra sudėtingiausia.“  Spektaklio idėjos autorius ir režisierius sakė, kad  pagrindinę kūrinio temą pavadintų „rakšties tema“. „Kai ji – maža rakštis – gali sukelti jausmus mūsų viduje, ką pačiuose mumyse iššaukia įvykis, kokie mes galime tapti, kai kažkas įvyksta aplink, ir kaip mes į tai reaguojame“, – sakė režisierius.

Pjesės „Vietiniai“ autorės Birutės Kapustinskaitės, taip pat debiutuojančios Nacionaliniame Kauno dramos teatre, kūrybinis procesas prasidėjo dar gerokai anksčiau negu repeticijos: vyko ilga analizė ir diskusijos su režisieriumi. „Mums buvo svarbi „svetimo“, „pašalinio“, „nelauktojo“ idėja – ji visiems gerai atpažįstama. Mes visi priklausome kažkokiems socialiniams konstruktams. Mažesniems ir didiesiems. Mūsų šeima, profesinis laukas, miestas, šalis, žemynas, protėvių atmintis – esame dalis didesnių ar mažesnių bendruomenės modelių, kurie iš principo veikia labai panašiai. Bendro sprendimo paieška, atsakomybės prisiėmimas ar jos vengimas, prisidėjimas prie viešo vertinimo – visi esame susidūrę su šiomis temomis. Kažkurioje iš savo bendruomenių, visi esame „Vietiniai“.“ 

Dieną prieš premjerą kalbinti kūrėjai ir aktoriai vieningai sutarė, kad kelionė konceptualių K. Gibrano minčių labirintuose bei kūrybinis procesas buvęs įdomus ir davęs nemažai atradimų. Aktorė Jūratė Onaitytė pripažino: „Pirma pažintis buvo su pjese. Maloniai nustebino, kaip profesionaliai įgyvendinta režisieriaus idėja. Paskui įvyko pažintis su režisieriumi, scenografe, kompozitoriumi. Kiekviena pažintis yra ir atradimas kažko naujo, tiksliau, atradimas ir pamatymas savęs iš kitos pusės. Nauja ir tai, kad scenoje partneriais tapo kolegos, su kuriais dirbta teatre daug metų, bet viename spektaklyje – netekę.“

Jaunosios kartos aktorius Andrius Gaučas akcentavo kūrinio analizės procesą. „Šiuolaikiniame teatre vis labiau pasigendama ilgos ir giluminės veiksminių linijų ir siužeto analizės su kolegomis, scenos partneriais  ir režisieriumi, kuri duoda didelį pagrindą kurti vaidmenį ir gyventi  kuriamoje istorijoje. O kalbant apie spektaklį ir jo temas, jos labai aktualios bet kuriame gyvenimo tarpsnyje, amžiuje. Čia atskleidžiami žmogiški ir bendražmogiški santykiai – vienas kito palaikymas ir  išdavystė, tikėjimas ir netikėjimas, pasitikėjimas ir nepasitikėjimas – tai tokie klausimai, kurie gali pabudinti žvėrį arba priversti reaguoti viena ir kitaip, bet abejingu negali būti“, – svarstė aktorius A. Gaučas.

Spektaklyje taip pat vaidina aktoriai Algirdas Pintukas, Artūras Sužiedėlis, Eugenija Bendoriūtė ir Goda Petkutė.

Konceptualią scenografiją ir kostiumus spektakliui sukūrė dailininkė Bartė Liagaitė. Muzikos autorius Andrius Šiurys atskleidė, kad spektaklyje skambės elektroninė muzika ir akustiniai instrumentai –  realaus pasaulio atspindžiai. Beje, į muzikinio takelio kūrimo procesą jaunam kūrėjui pavyko pakviesti ir Kauno mieste besilankantį po pasaulį keliaujantį gatvės muzikantą David Bagnis iš Prancūzijos, kuris įgrojo keletą motyvų  vibraciniu instrumentu, vadinamuoju hang‘u.

Spektaklio sukūrimą remia Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Premjera Mažojoje scenoje 2018 m. birželio 1, 2 ir 7 d.