Sėkmingas procesas

Su organizacijomis iš 13 Europos šalių (Rumunijos, Gruzijos, Serbijos, Jungtinės Karalystės, Italijos ir kt.) vystomas projektas skatina kylančių menininkų, ES valstybių ir šalių kandidačių kultūros organizacijų bei bendruomenių bendradarbiavimą per kūrybines veiklas, kurios tampa įrankiu atrasti šias vietas, užmegzti dialogą su jų bendruomenėmis, įtraukiant jas į kūrybinius procesus ir atrasti vienus su kitais jungiančius ryšius.

Kiekviena projekte dalyvaujanti šalis išsiunčia ir priima kūrėjus į menines rezidencijas, kurių metu, atvykę į nepažįstamą vietą (miestą, jo rajoną, periferiją) menininkai tyrinėja jį drauge su vietos kūrėjais ir bendruomenėmis, gilindamiesi į praeitį, rinkdami žmonių pasakojimus, stebėdami dabartį. Tyrimo rezultatu tampa kūriniai ar veiklos, skirtos į bendrą diskusiją, dialogą įtraukti kiek įmanoma didesnes ir skirtingesnes vietos gyventojų grupes.

"Tai tikrai ambicingas projektas, kadangi jo tikslas – būti platforma kylantiems, mažai patirties turintiems menininkams, kultūros institucijoms, o taip pat ir bendruomenėms. Sujungti šiuos tris "nepatyrusius elementus" yra nelengva užduotis. Tačiau menininkai, institucijų atstovai, bendruomenės, nepaisant savo nepatyrimo, be galo daug išmoksta iš paties proceso, kuris yra itin sėkmingas", – sako konsultuojantis "Kauno bienalės" kuratorius Lewis Biggsas.

"MagiC Carpets" aktualizuoja bendruomenių at(si)skyrimo problemą, kuri yra susijusi ne tik su pačių bendruomenių uždarumu, tačiau ir su visuomenės abejingumu kitokiems. "MagiC Carpets" projekte dalyvaujantys menininkai, tyrinėdami skirtingų Europos miestų, jų rajonų, periferinių vietovių bendruomenes, sudaro sąlygas jas pažinti, skatina komunikavimą, diskusijas, bendradarbiavimą.

1 km ilgio istorija

Galimybė pažinti yra privilegija, kuria pasinaudoti kauniečiai buvo kviečiami Kauno menininkų namuose vykusiame "MagiC Carpets" renginyje – čia buvo pristatytos antraisiais metais projekto partnerių įvykdytos meninių rezidencijų programos.

Rezidencijų metu kylantys jaunieji menininkai nuosekliai gilinosi į konkrečios vietos sociokultūrinius aspektus.

Rezidencijų metu kylantys jaunieji menininkai nuosekliai gilinosi į konkrečios vietos sociokultūrinius aspektus. Išgryninę surinktą informaciją į menines formas (kūrybines dirbtuves, vizualius objektus, judančias architektūrines konstrukcijas, garso meno kūrinius, fotografijų serijas) menininkai inicijavo procesą, buriantį ir įtraukiantį vietos bendruomenę, visų pirma, pažinti pačiai save per aplinką, kurioje susikūrė, joje įgytas patirtis, asmenines istorijas. Savireflektyvus procesas prasideda nuo pagrindo, ant kurio stovima, pažinimo. Tai projekte "Floating Cities" (liet. "Kintantys miestai") akcentavo Italijos atstovė Gulia Pardini.

Projekto metu koncentruotasi į du Romos rajonus: Laurentino ir Nuovo Corviale. Pastarasis išsiskiria jame esančiu 1 km ilgio architektūriniu statiniu, kuris buvo suprojektuotas kaip gyvenamasis namas, galintis apgyvendinti net 10 tūkst. žmonių. Romoje rezidavę menininkai iš Vokietijos ir Portugalijos tyrė, kaip vietiniai gyventojai reaguoja į juos supančią aplinką, kaip ją priima, ar ieško sąsajų tarp savęs ir vietos, kurioje gyvena. Abu rajonai, nepaisant to, kad yra Romos pakraščiuose, yra ir visada buvo jos dalis. Todėl, siekiant įsigilinti į rajonų gyventojų santykį su juos supančia aplinka, buvo surengtos kūrybinės dirbtuvės, kurių metu į bendras veiklas įtrauktos kelios gyventojų grupės: vaikai, suaugusieji, senjorai.

Vaikai, kartu su rezidavusiu menininku iš Vokietijos, kūrė komiksą ir koliažą apie Laurentino rajoną, kurį projektavusio architekto pirminė, tačiau nepasiteisinusi, vizija buvo – miestas, pastatytas ant tiltų, papildydami jį fantastiniu pasakojimu apie tai, koks gi jis galėtų būti ateityje. Suaugusiems ir senjorams buvo surengtos kūrybinėse dirbtuvės "1 km Long History" (liet. "1 km ilgio istorija"), kurias vedė kūrėja iš Portugalijos. Dirbtuvių metu iš dalyvių atsineštų nuotraukų, prisiminimus keliančių daiktų buvo kuriamas Nuovo Corviale rajono dienoraštis. Vizualų pasakojimą papildė ir rašomąja mašinėle atspausdintos dalyvių pasakotos asmeninės istorijos.

Antraščių poezija

Gruzijos atstovė Marika Jabua pristatė projektą, kurio pagrindine ašimi tapo kažkada industriniu, darbininkų miestu buvęs Rustavis. Šiandien miestas yra praradęs savo ritmą, vangus, jame trūksta viešų kultūrinių renginių. Todėl Rustavyje rezidavę jaunieji menininkai iš Čekijos incijavo menų festivalį "Magic River" (liet. "Stebuklinga upė"), kuris, tikimasi, integruos mieste esančią upę į kasdienį gyvenimą, suburdamas šalia jos vietos žmones bendroms veikloms, kūrybinėms dirbtuvėms, meno kūrinių, instaliacijų, objektų pažinimui.

Į įvairias visuomenės grupes nukreiptas ir Georgie Scott iš Anglijos pristatytas projektas "Folkestone Fringe", kurio dalimi buvo Folkstone rezidavusio menininko iš Portugalijos kūrinys "The Grand Plaza Express" (liet. "Grand Plaza ekspresas"). Tai – mobili traukinio vagono konstrukcija, kuri keliavo iš vienos miesto vietos į kitą, o joje vyko kūrybinės dirbtuvės, skirtos miestiečiams. Kita rezidavusi menininkė iš Kroatijos Folkstono mieste tyrinėjo su vandens kanalu, jungiančiu Angliją ir Prancūziją, susijusią istoriją ir sukūrė instaliaciją "Sound Mirror" (liet. "Akustinis veidrodis"), kurią papildė iš britiškų ir prancūziškų dienraščių antraščių sukurto eilėraščio skaitymai.

Močiučių istorijos

Ne visi projekte dalyvavę menininkai apsiribojo miesto, jo rajono tyrinėjimais. Latvijos atstovė Sandra Lapkovska pristatė rezidavusios menininkės iš Rumunijos sukurtą fotografijų seriją, nagrinėjančią vieną iš opiausių Latvijos problemų – mažėjantį gimstamumą ir augantį senyvo amžiaus žmonių skaičių bei jų santykį su visuomene. Fotografijų serija buvo dalis performanso "Country of Grandmas" (liet. "Močiučių šalis"), kurį atliko jauna teatro trupė iš Latvijos "Kvadrifons", perteikdama kiekvieno iš performanso atlikėjų močiutės pasakotą istoriją. Istorija, kurią pasakoja miestas, tapo pagrindiniu Austrijos atstovės Danijelos Oberhofer Tonkovic pristatyto rezidavusių menininkų iš Gruzijos ir Čekijos garso meno projekto motyvu.

Menininkai, rezidavę Insbruko mieste (Tirolio žemės sostinėje), įvairiose viešose erdvėse (aikštėse, traukinių stotyse, kiemuose ir kt.) rengė susitikimus su skirtingomis bendruomenėmis, kuriose  rinko aplinkos garsus, kurdami miesto garsovaizdžius, iš daržovių gamindami muzikos instrumentus ar klausydamiesi muzikinių instaliacijų, skambančių medžių viršūnėse.

Projektas "MagiC Carpets" antraisiais metais koncentruodamasis į skirtingų Europos šalių, jų miestų, periferinių vietovių sociokultūrinius aspektus ir pasitelkdamas vietos bendruomenes, pasakoja mums dar nežinomas istorijas, kuriose ir patys galime atrasti savo atspindžių. Todėl galbūt ir tolimiausi pasaulio kampeliai iš tiesų nėra mums tokie tolimi?